pempė reikšmė

Kas yra pempė? 1 pémpė sf. (1) 1. SD35, R186, K, Dkš, Klvr, Kli zool. nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukštis (Vanellus vanellus): Pempė yra naminio karvelio didumo T.Ivan. Pémpė labai budri ir naktį tuoj rėkia [kam nors einant pro jos lizdą] Ėr. Balas išaria – greit pémpėm nebebus kur perėt Ut. Pempė ant pelkių lakstydama klykia: kidyk, gyvi! J. Pempės atskridę po raistus klykia BM411. Pempė, užgulusi dirvone sausą kęselį, pamačiusi žmogų, iš tolo sveikinas Žem. O ta pempelė, jin mandri paukštelė: kaip žmogų pamato, kuodą ji pastato (d.) Pin. Pempìkė šoka, o tilviks nemoka JD1412. Pempė, sutikus žmogų, rėkia: klyvis, klyvis! NS1427. | Nuo pémpės (nuo to laiko, kai ji parlekia) nedėlios penkios penėt galvijus Pb. Neina arti, o su vaikais pémpes lipdo [iš molio] Jnš. ^ Gina kai pempė savo vaikus B. Stova kaip pempė ant kelmalio Prk. Ko čia taip gynioji, kaip pempė kiaušinius! Žem. Pémpė sniegą nu kęso krapšto, kielė ledą spira Pln. Pempės plaukus rauna nu galvos – tokia prasta žemė (vien pempės veisiasi) Šts. ║ NdŽ prk. apie moterį su aukštai sušukuotu plaukų kuodu. ║ dem. prk. maloninis kreipimasis į vaiką: Kogi tu sėdies, pempẽle?! Jnš. 2. prk. apie prastą merginą: Tokia pempė gerą vyrą suviliojo Jnš. 3. LFIII349 bot. lūgnė (Nuphar). ◊ pémpės žolė̃ Rm; LBŽ žr. pempėžolė 2.

Ką reiškia žodis pempėdis? Visi terminai iš raidės P.