kielė reikšmė

Kas yra kielė? 1 kíelė sf. (1), kielė̃ (3) 1. SD253, R, K, CII253 zool. nedidelis paukštis ilga uodega, ledspira (Motacilla): Geltonoji kielė yra grakštus, laibas, labai malonios išvaizdos paukštelis, mažesnis, negu baltoji kielė T.Ivan. Baltoji, arba žiloji, kielė (M. alba) T.Ivan. Kalnų kielė (M. cinerea) T.Ivan. Jų dirvą tik kíelė lėkdama krečia, t. y. be mėžinio J. Išperėsi kaip kíelė gegužūtį Kv. Ko čia šokinėji kap kíelė? Vlkv. Kielė parlekia su starku: sako, starkas ją ant uodegos parneša Ėr. Geltonoji kielė lizdą suka kelmuose Sml. Šokinėja kielė po Vitarto kiemą, aš misliju, kad kieliukė, pasižiūriu – Vitarčiukė (d.) Pn. Kielė̃ vedasi in kraikus Dv. Kielùkės taisosi lizdus po stogu Lp. Mat jį kíelės! (keik.) Plv. ^ Kielė išspardo ledą (kielei parlėkus, visur baigia tirpti ledai) VP24. Kielė parlėkusi ledą spira laukan S.Dauk. Jau jai kielė uždegs kuodelį (sakoma apie pavasarį tebeverpiančią moterį) TŽV612, Sch110, MŽ. Kíelę garnys po sparnu parneša (kielė parskrenda kartu su gandru) Dkš. 2. Vdk samtis žuvims graibyti. ◊ kíelę mélžti (pamélžti) Šts trinti, malti aguonas ar kanapes, daryti aguonų ar kanapių pieną: Kielę pamelšma ir pradarysma putrą Brs. kíelės píenas Šts trintų aguonų pienas: Par visą gavėnę valgydavom kielės pieną Brs.
2 ×kíelė (vok. Kiel) sf. (1) KI685 išilginė sija pačioje laivo apačioje; plg. kielis.

kielė junginiai

  • Baltoji kielė, Geltongalvė kielė, Geltonoji kielė, Kalninė kielė
Ką reiškia žodis kielūtis? Visi terminai iš raidės K.