trinti reikšmė

Kas yra trinti? trìnti (trýti K; R, MŽ, N), -a (trẽna LD339), trýnė (-o) tr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; SD1181, SD372, N, M, L, LL150 1. spaudžiant ką nors brūžinti į ką: Kai ims uodegą trìnt ant tvorą, sulėks visas kermošius žiūrėtų JT268. Trýnė trýnė in pušį [veršis], i skilo lenta Klt. Trinù ten į tą molį, šukuoju tą avino skūrą Kl. Žagarės girioje baigė trinti, gludinti ragus danieliai sp. Jeigu šuva snukį trìna į sniegą, bus atodrėkis Snt. ^ Trẽna subinę į krėslą (nenusėdi), nora lėkti Klv. Atsisėsk ir trìnk subinę an žemę (sakoma neturinčiam ką veikti) Žl. Čia jau nieko nepadarysi, nors šikna žemę trýsi Šk. | refl. tr., intr.: Ožkelės linksmai mekeno, glaudėsi prie mergytės, trynėsi galvas į jos pečius Mš. Par linkminį [spuogas] vis judinas i trẽnas Krš. ║ kasyti: Trynė kaklus į tvorą išleistos prasivaikščioti karvės M.Katil. Į adveriją trýdavom kuprą Kdl. ^ Trinąs kaip žydas su niežais LTR(Kp). | refl. tr., intr. SD36: Arklys trinasi šonus į medžius Pnd. Į beržą tarpukaktį trinasi paaugęs veršiukas J. Ap. Jis trìnas trìnas atsigulęs į tą ūžvalkalą Jrb. Pastaldžiais trìnsias i trìnsias – utėlės ėda Krž. Iš kūdros išlindo dumblina kiaulė žvieglė ir trynėsi į tvorą A.Vaičiul. Kiaulės trinas į sienas prieš lytų Škn. Kaip kiaulė trìnas, tai i šernai Vdk. Kap bėgo karvė trintis nuo varmų, musių – žagaruosna inbėgo LTR(Vlk). ^ Trìnas kaip kiaulė į torą Kv. Nesitrink kaip kiaulė ant sąsparą LTR(Rk). ║ braukyti, brūžinti vieną į kitą: Ans rankas trìna trìna – nu ką darysma? Pin. Trẽna ranką į ranką iš džiaugsmo Užv. Trẽna rankas iš džiaugsmo – uždirbau Krš. Ateina čia tie, bambas trindamì pašoka Snt. Ponas Dievas paėmęs iš jo [akmeniukus] ir ėmęs tuos du į kits kitą trinti Sln. Trìnti pagaliukus vienas į kitą NdŽ. Su trinamaisiais, ant ugnies užkūrimo vartojamaisiais šakalėliais reik labai dabotingai apsieitis Kel1859,180. | refl. tr., intr.: Jis rankas tol trýnės, kol jos paraudonavo KII6. Nykštukas buvo toks smagus, kad prilindęs pakuteno jai žanduką, trindamasis delnus ir čiulpsėdamas A.Vaičiul. Medžiai trinas vienas su kitu ir girgžda LTsIV288. Virvės ir lynai, jei ilgai trinas, teipojau užsidega S.Dauk. Medis su medžiu trìnasis [važiuojant medinašiu vežimu] – tepalo nebuvo LKT186(Čk). Šokt kaip šokdavo! Dabar, kaip žiūrì, rūrom trìnas Skp. Čia jau ne uogavimas, kai nugarom trìnamės Slk. | A Dievas te trankosi, ne Dievas – oras trìnasi Ssk. Besitrinančios oro masės sukuria elektrinį lauką rš. 2. spaudžiant kuo nors brūžinti: Raumatu serganti esu, sąnarius trýniau Yl. Aš naktį trinù trinù kaip žiogas tus rietus – nebtveruos, kas čia y[ra]? KlvrŽ. Prieš atakaitą įkaitinu pusiaują ir trinù Mlt. Trìnk trìnk – patrynimas labai gerai nuo sumušimo Ant. Trenù aš anam rankas, kojas, o ans kaip neatsigauna, taip neatsigauna Varn. Trìna ranka sušalusius pirštus LzŽ. Rankos naktim tirpsta, tai atsikėlus trinù, vaikštau Krs. Trẽna kojas išsukinėtas Pj. Reikia kojas trìnt, kai sopa Dgp. Trýniau tas kojas visokiais vaistais, nemačijo Šts. Vaikas nosi trina, musėt miego nori Upt. Pradeda kartais nosikę trýt: trìns trìns, kol užmiegta Erž. Netrìnk, o tai pradės akis perštėt Mlk. Nakčia sėdái ir triñ' akis – ir išsiliečysi Lz. Tešmuoj sutino, paskorė tai ėmiau trìnt kiškio taukais Pv. Šiaudais šonus karvei trìnk Btg. Pilvą maigiau, šiaudais trýniau teliokui – buvo išpampęs Klt. Trìnk su sniegu, kiteip neatgaivinsi odos Krt. Atšalus kokį sąnarį, su sniegu trina Sm. Veidą nušalau: ir sniegu trýniau, ir pirštinėm, ir niekas nepadėjo Krs. Duosiu duosiu trìnt sausai; tai dažnai išgaišta [guzelis] Slk. Aš anus (guzus) trinù su kamparu, kiek tik begaliu Trk. Pavasarį parstupo lapais rankas trìna, o rudenį uogom Sdb. Kai gyvatė įkanda, tai reikia su gvazdikėliais trint LTR(Auk). | Trìna su kreida, su dalgiu skuta [dirbamą kailį] Sk. Jį (kailį) trìna ir trìna, net kol jis pasdaro minkštas Sn. Pušį ragais trìna, derina jau badyt mūs veršis Klt. Trìni trìni [karštuvais], i išsikedena vilnos Grnk. Ašis vežimo ilgai trinama užsidega, kad nepateptais ratais greitai važiuoji S.Dauk. | prk.: Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina A.Baran. Ypač vėrė akį ir trynė nosį trąši, kvapni pelėžirnių giminė A.Vien. ^ Trìnk, nevėdink (dirbk negaišdamas) Šts. Kojom mina, pilvu trìna, kur žiojas, te kiša (audžia) Šln. | refl. tr., intr. DŽ: Kumščiais trinuos akis ir žiovauju A.Vencl. Puolė į ežerą, nardė ir taškėsi, ligi raudonumo trynėsi krūtinę, rankas A.Vaičiul. Su musmėriums trẽnas – gydos ratkulitą (radikulitą) Krš. Vieton šnapso vidun, trinkis degtine kas antrą rytą LKXX201. ║ brūžinant naudoti: Vis liuob pelenūse [skalbti], muilą iškada trìnti Rt. Kurie tarnaudavo – muilo netrìnk – muilas būdavo brangus Kvr. ║ galąsti: Anas (peilis) netrìntas Kr. ║ tepti paviršių tepalu ar šiaip kuo: Joniukas trìna patalnią, blynus kepa, o pati gulia Slm. Sviestu testa trìna blyną LzŽ. Tąj smala trýnė ratus Rod. Netrìntas – baisiai sunkus [dviratis] Nč. | Rankas šlapink, miltais trìnk sitnyką minkydama Klt. Pudra nosį trìnti NdŽ. ^ Tarkšloja kai netrinti ratai! (apie niekus šnekantį) Vlk. Trìnsi – važiuosi, netrìnsi – nevažiuosi Rod. ║ I šveisti, šiūruoti, valyti: Padlagą trindavom su šluotražiu Kp. Kur sėdėjai ažu stalo, šluotražėliu trìnsiu (d.) Zr. Marė, vandenį pasigrobusi, išlėkė į krautuvę grindų trinti Žem. Vario puodas trintinas CII419. Jei kas pabučiavo į ranką, kad ana trýs su tokiais muilais Žeml. Visaip vargšė trynė ir šveitė, bet kraujo dėmės nuo kiaušinio nenyko J. Balč. ║ daryti švarų, sausą, šluostyti: Trýnė veidą LzŽ. Trìna skepetaite akis DŽ. Tą pusbutelkį anam sugirdžiau, išejo burną trìndamas Gd. Nereikia pirštais peiluko trýtie, kai nuplauji Vlkv. Kai mašinoj linelius minam, dažnai panosę rankove trìnam BM443. | refl. tr. Sut: Pakar' an knolio (vinies) abrūsą trìntis LzŽ. ║ refl. tr. šluostantis šalinti: Trýnėsi ašaras NdŽ. 3. dildyti ką parašytą ar nubrėžtą: Brėžia ir trìna, brėžia ir trìna DŽ1. Trìnamoji guma (trintukas) NdŽ. | refl.: Tušas visai nesìtrina DŽ1. 4. braukiant ir spaudžiant daryti, kad įsigertų, įsiterptų: An krūtinytės tų garstvyčių trìndavom naminių Alz. Skauda – naminių vaistų trýk, i gerai Rsn. Vaistų duodavo išgert ar trìndavo Kp. Ar anus (vaistus) reik trìnti a tepti? Kl. Panosį su žibalu trìndavo [nuo kirmėlių] Kpr. Kiek čia tų vaistų nebuvo – i trinamų̃, i geramų! Yl. Trẽnamus vaistus parvežiau Grd. | refl.: Anie (vaikai) nežinojusys: trýnusys [česnaką] į nekeptą duoną, o į nekeptą nètrinas Kl. 5. daryti paviršių lygų, gludinti, šlifuoti: Trinamasis popierius (švitras) KŽ. | refl. tr. Sut. 6. N, DŽ, NdŽ, KŽ gniaužant, brūžuojant skalbti, mazgoti, grumdyti, žlugti: Drabužius trenù su rankomis iš šarmo išėmus J. Trýsi trýsi su toms rankoms [drabužius] Rsn. Visoms boboms nariai kiauri būs, ka trìnsi Lž. Nebuvo tos mados, ka trìntumi [skalbinius], anus turėjai muštinai išmušti End. Visą dieną trenù drobužius – pridėvėjo vyrai kupetas Krš. Rankom trýnė skelbinius, tai net rankų delnai buvo nuplyšę Srj. Rūbai išmirksta, tai tada mažiau reikia trìnt Jž. Trìnsi trìnsi šitą žlugtą Šmn. Rankom trìnam žlugtą, mazgojam – didžiausi plovimai Rm. Dvi dienas trìnam [žlugtą], dieną šutinam, trečią – skalbiam Pšš. Skalbimas trim dienom: ryto trìnsiu, poryt plausiu, užryt džiausiu Mžš. Ryto[j] žlugtą trìnsme Pc. Su rankom pasveldavom milus: karštu [v]andeniu piliam, trìnam trìnam Kvr. Nevirindavo seniau [drapanų], nieko: trinì te ant bačkos tą pakraštį, ir gatava Č. Trìndavom [skalbinius] an trintuvo – mašinų gi nebuvo Kp. Lenta toki buvo išpjaustyta, kur trìns, nu ta trinamóji lenta Lž. ║ grumdant, skalbiant valyti, šalinti: Purvus iš rūbo trýti KI147. 7. braukant, spaudant maigyti, gniaužyti: Juosiuos (linus) mirko, kol jau jie išsiplūšėja, o paskui juosiuos trýk pagal rankas, ir tie spaliai byra Pžrl. Ištraukia iš sodželkos [linus], trìna Žb. Kad rankos neprakaituotų, trinama terp delnų piktadilges LMD(And). ║ maigant lukštenti: Kap rugius pjovėm, tai trýnėm varpas kišeniuosan GrvT132. Mokytiniai, būdamys alkani, pradėjo skabyti ir trinti varpas rugių, ir ištrynusys valgė M.Valanč. trintinaĩ adv.: Trink trintinai ražus kūlių kulant J. ║ refl. turėti ypatybę braukant spaliams atšokti nuo pluošto: Trìnas – tai jau jo (lino) pluoštas skirias Žb. Kada jau trìnas, spaliai išbyra, tada jau atsiklojėję linai Švn. Patrynei – ir trìnas, kad atsklojėjęs [linas] Dgč. Pažiūri nuėjęs: jeigu trìnas [linai], tai geri Alz. Kada jie (linai) pradeda trìntis, tada galima kelt [iš linmarkos] Škr. 8. SD165, L, NdŽ, DŽ gniuždant smulkinti, trupinti, traiškyti: Kanapius deda į bliūdą i trìna, ir ištrina – paliekta pienas Klk. Tas kanapes, būdavo, trìna mūs tėvelis puode, pieną padaro – valgom Dg. Aguonas tokion čerpėn trìndavom Lš. Kap neturėj[o] aguonų, tai kanapes trýnė ir baltė Sn. Žmonys smulkydavo grūdus trindamì terp akminų Plšk. Kruopas trìndavom – nugrūsdavom, nugrūsdavom Vdn. Garsvyčias trina terlėj LTR(Kp). Sėmenus tai mašinomi trìna ir aliejų daro Lz. Su ranka įdeda saują ir trìna, ir maigo [sėmenis] Žb. Labai skanu būdavo su silke trýta PnmŽ. Kuoj gi kitu bulbaites trintų̃, jei buomo neturėtų Kpč. Kap trinì uogas su cukrum, tai pasdaro tiršta kap jeknos Pv. Tas ubagas teip gražiai žiūri ir žiūri in tą kuciaus galvą taboką trindamas BsPIV273. O tu, taboka, mano rudoji, aš tave netrìnsiu JD248. Per nedėlėlę taboką tryniau LLDII139(Lp). Kam tos bobos? – Parakam trint LLDI398(Kb). Kai, kai[p] aguonėlę trìna? [p]DrskD259.

trinti sinonimai

trinti junginiai

  • nu(si)trinti, nu(si)trinti, nusidėvėti
Ką reiškia žodis trintiniai? Visi terminai iš raidės T.