žlugti reikšmė
Kas yra žlugti? 1 žlùgti, žluñga (-a, žlū́gsta), -o (-ė) K.Būg 1. tr. Sut, S.Dauk, Kos58,96, RtŽ, J.Jabl, DŽ, NdŽ, KlbXXIII(1)43, Vkš, Ds, Dl, Kur, Krn, Msn skalbinius merkti į pelenų šarmą; pilti verdantį šarmą ant skalbinių, kad jie išmirktų prieš skalbiant: Aš žlungù žlugtą, t. y. virinu šarmą ir pilu ant kubilo su drapanomis J. Rytoj dar žlugsiù, tuos (skalbinius) velėsiu Mšg. Kaip išaudžiam drobes, žluñgam, in žlugtus dedam, baltinam Paž. Mano toks užvedimas, kad tik tris kartus metuos žlugtą žlungam S.Čiurl. Mažai temigus, motina jau anksti žlugo žlugtą rš. Nedaug težlugsi dviem katilėliais NS848(Brž). ^ Nežlugtas – ne rūbas, nemuštas – ne vaikas Dglš. 2. tr. SD1122, Prng skalbti tokiu būdu apdorotus skalbinius: Žlugtį žlùgom, ka duosma Vento[je] apšalusios, tei duosma Krš. Drapanėles žlungù Sb. Mūsų seselės tai darbinykės: vis žlunga žlugtelį ant ežerėlio LTR(Pnd). 3. intr. NdŽ būti virinamam ar mirkti pelenų šarme (apie skalbinius). 4. intr. SD154, SchL135, S.Dauk, KBII159, K.Būg, NdŽ šlapti, mirkti, žliugti: Ta žemė nesausė[ja], i žluñga teip bulbės Krž. Žlùgo žlùgo rąstaliai i supuvo Lkž. Piemuo žlunga par dienas šlapias Slnt. Žluñga medis pelkė[je] Sr. ║ Ms šlapiuoti, pūliuoti: Ta koja žlùga, varva, bėga Kl. 5. intr. šusti: Sudedam į tą čigūniuką, užpilam su spirgais, i jis (zuikis) ten žluñga lig ryto Krž. 6. intr. prk. pilti, pliaupti: Lietus kad pradėjo žlùgt, tai ir nebenustoja Vb. 7. intr. prk. sunkiai griūti: Žlùgo nu lovos ant aslos kaip maišas End. 8. tr. Ds, Užp prk. mušti: Daugiau nieko nežino, tik vaiką žlùgt Slk. \ žlugti; apžlugti; įžlugti; išžlugti; nužlugti; pažlugti; peržlugti; pražlugti; prižlugti; sužlugti; užžlugti
2 žlùgti, žluñga, -o intr. Š, Rtr, DŽ, KŽ; L 1. LTII617, DrskŽ niekais nueiti, pragaišti: Nuo to laiko žlùgo jiems turtai NdŽ. Žluñga žluñga viskas be pryžiūros Nv. Žluñga viskas, bengamos Rdn. Nusipirksi vogtą mašiną, tai pinigai žlùgs Snt. Tas bendras (bendrovė), matyt, jau žluñga – žmonės nori patys žemės turėt Brb. Visas pasaulis žluñga dėl tos pijokystės Mrc. Istorijoje iškildavo galingos valstybės, jos suklestėdavo ir žlugdavo rš. | Pastangos įvesti rusiškas raides į lietuvių raštiją žlugo rš. 2. J.Jabl, Bgt žūti; prapulti, dingti: Kovoj gal žlùgsiu NdŽ. Kai nuejo te giriose, tai tep ir žlùgo Pst. Ponaičio net plaukai piestu sto[jo]: jau dabar žlugsiù smakų gerklėj (ps.) Ml. Užsiliko tik bala, kur Čičinsko žlugo rūmai Mair. 3. menkėti, nykti: Mano sveikata vis žluñga Alv. Ir kasdieną darėsi ta karė vis sunkesnė, o čia viršaičio jėgos vis žlugo rš. \ žlugti; nužlugti; pražlugti; sužlugti
žlugti junginiai
- (su)žlugti