sužlugti reikšmė
Kas yra sužlugti? 1 sužlùgti, sužluñga (sùžluga), -o (sùžlugė) 1. tr. DŽ, NdŽ, On sumerkti į šarmą (skalbinius), paruošti žlungant: Boba sužlugė žlugtį rūbų i nusiuntė ją (dukterį) paežerėn rūbų velėt TDrIV195(Tvr). Tuos pelenuos (šarme) sùžluga tas visas [mazgotes], pakiša žarijos[na], tai tada išplepa pelenuos Slm. | refl. NdŽ. 2. tr. išskalbti: Mergytės mūsų didžiadarbėlės: sužlugė žlugtelį ant ežerėlio NS992(Ppl). Mūsų sesutės darbininkėlės, sužlugo žlugtelį prie Nemunėlio LTR(Mrj). 3. tr. perlyti, permerkti: Kolei parejau, sužlùgo visą Dbk. Visą mane lietus sùžlugė Slm. 4. NdŽ, Skdt, Kš žr. sužliugti 1: Sužlùgusius drabužius parvežė Jdr. Kojos sumirkę, sužlùgę kai žlugtas Rmš. Sužlùgs vasarojas: vis lietus nenustoja, varpos žemėn sulįs Jon. | Sužlùgom, sušilom, kol pabaigėm dirbti Upt. 5. žr. sužliugti 8: Aš visa sudribus, sužlùgus, jėgos neturiu Vrn. Sužlugusiu ūkinyku nu vyno ir miego S.Dauk. 6. žr. sužliugti 10: Vaikas visas sužlùgęs Ut. 7. intr. prk. sukristi, sukniubti: Kad leidau paršą akmeniu, te jis ir sužlùgo Nč. 8. intr. prk. atsitraukti, atlėgti: Nu paskui ir sužlùgo jie nuo manę Brb. \ žlugti; apžlugti; įžlugti; išžlugti; nužlugti; pažlugti; peržlugti; pražlugti; prižlugti; sužlugti; užžlugti
2 sužlùgti intr. 1. DŽ, NdŽ niekais nueiti; nepasisekti: Vogė, kombinavo, kas tik netingėjo, ir valstybė sužlùgo Brš. Nevykęs planas turėjo sužlùgti DŽ1. Komunistų ataka dažnai sužlunga prie pirmųjų užtvarų L.Dovyd. Moters ūkis visai sužlugo, o juk tai vyriško ūkio pagrindas LzP. ║ būti išpeiktam: Vis ta boba sužlùgusi: putra juoda – boba kalta, putra šalta, ar (taip pat) kalta (juok.) Rdn. 2. Pj, Krš nusigyventi: Žmonys sužlùgę: retas vyras nepijokas Rdn. Jei grūdus nebūčia pardavęs, būčia sužlùgęs Lkš. 3. netekti vertės: Sužlùgo mano pinigai stovėdami Brb. \ žlugti; nužlugti; pražlugti; sužlugti