nueiti reikšmė

Kas yra nueiti? nueĩti 1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592. ║ nužingsniuoti šalin, pasitraukti: Nebegalėjo nuo tos vietos nueĩti NdŽ. Tas senuks nuėjo sau BsPIV15. Anà, vãrine velkinà, nuẽjo varydama žąsis J. Jumus privalu yra ir naudinga, idant nueičio DP216. ^ Vienus aplanko nueidamas, kitus pareidamas Sim. Kad tu vandenais nueitai! (keik.) Pls. Kad tu stulpais nueĩtum! Plv. ║ nužingsniuoti (pas ką ar į kur): Nueimi kur SD208. Nuejaũ in jį Eiš. Į veseliją kaip nueĩna, tai rėkia, dainuoja Nm. Žmogus su tais šunimis dabar nueina pas karalių ir sako BsPI6. A tavo vaikas nãjo į miestą? Rs. Nuėjęs į pirtį randa jį dar tebekūrenantį BsPII162. Ar nežinai, ar senelis buvęs nuė̃jęs, kaip buvęs žadėjęs? Grž. Būdavo, verksiu nuėjus kamaron ir mislysiu sau Sz. Karusia į Liñgę nuẽjus Ds. Nueisiu žalian sodelin Lz. Nueĩkai į mišką Plng. Ale jūs nieko nežinot apie tą miestą, kur aš nueimi Kel1881,56. Mano sūnus numieis su jumis BB1Moz42,38. Nuėjo tėvelis miežių lankyt JD500. Nuejo linų klot Zt. ^ Nuẽjo ir sutirpo kai sakų kumelė (pragaišo) Kp. Nuẽjo ragaišio ir pati pragaišo Alv. Kur nueisiu – čia nameliai, kur numirsiu – čia kapeliai NžR. Su melu netoli nueisì Trgn. | refl. intr. (tr.): Aš nusiėjaũ pasižiūrėti JV1004. Ko nenusiėjo, kol buvo sveika? Žem. Aš, nusiėjus pas jos kapelį, krikštužį glosčiau ir graudžiai verkiau KlvD267. Aš nusieisiu į Tilžės miestą KlvD96. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele StnD13. Nusieik, dukrele, ant aukšto kalnelio JV509. Tu nusieiki į pušynelį – į pušynelį, į pamarelį StnD22. Nusieĩki, bernužėli, su ja pakalbėsi JV1041. Nusieika ant girelę NS349. Aš nusieičiau į Klaipėdužę KlvD294. Nusieičiau žalią girią, pasilaužčiau rykštę JV998. ║ nužingsniuoti (tam tikrą atstumą): Kaip tu nueisi tokį kelią pėsčias! J.Jabl. Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Nė pusės kelaičio nenuėjau ir sutikau brolutėlį priešais atjojantį (d.) Žg. 2. tr. nudirbti ropojant: Visa muno žemė yr nueità kẽliais, o reiks kokiam plikšuo dovenoti Šts. 3. intr. nuvykti, nukeliauti: Nežinote, iš kur ateimi ir kur nueimi BtJn8,15. Šiteipo ėmė tarnas dešimtį velbludų ... ir nuėjo BB1Moz24,10. | prk.: Palyginęs mūsų dabarties laikraščių kalbą su „Aušros“ kalba, matai, kad netoli mūsų tenueita rš. ║ prk. išsiplėtoti: Liga buvo per daug toli nuėjusi rš. 4. intr. smarkiai nulėkti, nubėgti: Nuejo vėsulas Kal. Ale ot lietus nuėj[o]! Str. Zuikis ėjo ir nuėjo per girią BsMtII42. Kap ištrūko iš jo rankų, tai nuej[o] kap dūmas Arm. 5. intr. nuslinkti: Man šaltis per nugarą nuėjo rš. Kūnu nuėjo silpnumas, akyse patamsėjo P.Cvir. Kaip saulė nueĩs (bus pavakarys), sėsiu bulves Plng. Praeitis nuėjo į istorijos amžinybę rš. ║ nuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei): Per dieną garvežys nuėjo visą kelią rš. | Neišvirtom, tik rogės paskliùndom nuė̃jo (nuslydo) Rdm. Nueiti nuo bėgių rš. ║ nuvykti (tam tikrą atstumą): O aš nuėjau šimtą mylelių laively sėdėdamas JV845. Laivu nuẽjom ežerą (persikėlėme) Dglš. | prk.: Jis turi gerą galvą, o su tokia galva toli nueĩs (daug pasieks) Jnš. 6. intr. pranykti, dingti: Kai niekoji, tai nuo kviečių nueĩna visos ašakytės Sl. Pavasarį anksti sniegas nuėjo (nutirpo) rš. Tvanų nebūs, sniegas nueĩs putoms Šts. Reik daboti, kad apyniai būtų nuimamys, rasai nuejus S.Dauk. | Pas mus žemė kap rėtis – palijo, ir viskas nuẽjo (susigėrė) Vrn. | Patinsta tuosyk, ir vėl nueĩna Arm. | Kur nor trobelė nuẽj[o] (sudegė) Lp. | Kad sudaviau gerai per vakarėlį, tuoj puspadžiai nuė̃jo Jnšk. | prk.: Nueis pyktis, ir vėl šnekės Ds. ^ Jau ir jo nuej[o] kepti karveliai! Lp. ║ pasitraukti: Ratelis jau nuej[o] iš mados (nebe madoje) Čb. ║ nukristi augant, nusinerti: Rodos, nedaug susimušiau pirštą, bet nagas pajuodo ir nuė̃jo Gs. Senoji oda man pavasarį nuėjo rš. Visa skūra nuẽjo nu rankos KlvrŽ. ║ nublukti: Žalis ar nenaĩs greit? Sml. ║ nugrimzti: Akmuo su burbulais nueina į kubilo dugną rš. ║ prk. nustoti vertės: Jau mano gyvenime rubliai, markės ir litai nuẽjo Ut. ║ prk. žūti: Per karą nuė̃jo viskas Brž. Per jo rankas nuej[o] mano vaikas Lš. 7. intr. patekti: Da mano nė vienas bekonas blogon rūšin nenuejo Ds. Žmonės buvo nuė̃ję į puikę (išpuikę) Gs. Tavo galvelė po kardeliu nuėjo JD1241. 8. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Visa vasara ir nuej[o] an vieno budinko Alv. Pusė valandos dar nueĩs Vlk. Jei nueĩt kelios dienos, nebepagydysi [rožės] Šts. | Gyliava kaip nuejo, išginiau karves Šts. Kai karas nuė̃jo, tai vienos grįžom atgal Šr. ║ sukakti: Šeši metai nuė̃jo an mojaus mėnesio Ad. Nuo lapkričio jau treti metai nuẽjo, kap serga Ck. 9. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Až katro norėjau, až to ir nuejaũ Dglš. Už jaunikio nuejo Lz. Buvo gerai nuẽjusi į gerą vietą Šts. Užkuriõm buvo nuė̃jęs Ėr. 10. intr. įstoti: Nue[jo] klėštoriun OZ25. 11. intr. atlikti (darbus): Vakar kūlė, tai taip ir nuėjo viena diena Mlt. 12. tr. išmokti: Kiek lementoriaus nuė̃jot? Rm. 13. intr. nusitęsti, nusitraukti: Tos balos nueĩna net in kitą parapiją Rdm. Mūsų laukas nueĩna lig girelei Slm. Obuoliai visai žemai nuėjo VoL310. 14. intr. pasklisti: Tai nuėjo ir balselis toli JD474. Paskalas nuėjo apie jį per visus žmones rš. ║ paplisti: Kultūra nuẽjo, radijas kožnoj pirkioj Str. 15. intr. susivartoti, susieikvoti: Šiaudų jau pusė stirtos nuė̃jo, o da kur pavasaris! Ėr. Žiūrėk, pusė bakano duonos nuė̃jo Tj. 16. intr. išaugti: Kap tik pamėžiau, tai tep ir nuẽjo tie mano medeliai Dg. Kap galėj[o] lietulis nulyt, tai javas akysa nuej[o] Rod. ║ užderėti: Kopūstai nueĩta metais – kitą metą nė sėklos negaunu, kad neuždera Šts. 17. intr. prinokti, pribręsti: Riešutai kartu su žirniais nueĩna Kair. Vasarojus jau nuė̃jo, reiks pjauti Šd. Ir mano avižos, mačiau, taip nuė̃ję, kad tik pjauk Bsg. Jau ir kviečiai bus nuė̃ję Lnkv. Pernai apie tą laiką rugiai buvo jau nuė̃ję, o šiemet dar minkšti Pkr. Prieš saulę arbūzai jau nuẽjo, tokie geltoni Ut. 18. intr. būti nubertam, apsitraukti (kuo): Visas kūnas raupais nuẽjo Nč. Kojos buvo nuėjusios pūslėm Ėr. Visa burna spaugais nuẽjus Mlt. Visas kūnas šašais nuẽjo Krž. 19. intr. tapti, pavirsti (kuo): Mano marškiniai buvo nuėję dreiskanomis (sudriskę) rš. Dažnai pasakomis nueĩna kitų teisybė KrvP(Ds). Paperais visi kiaušiniai nuẽjo Ds. | Dėl šito ubaguos nenueisi LTR(Ds). | O aš kap nueisiù jaunyn (pajaunėsiu) Lp. Nieks daugiaus nespaudž manę, ak širdis lengvyn nuėjo PG. | Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo K.Bor. Jei niekų žiūrėsi, tai niekais ir nueĩsi Pl. Daug ant nieko nuė̃jo žmonėm grūdų Kp. Visi tavo nuopelnai ant niekų nueis Tat. Kolek klaũsė motinėlės, kaip rožė žydėjo, o kai paklausė bernužėlio, už nieką nuė̃jo Srv. Visa nuẽjo ažniek BM46. 20. intr. pasidaryti, įvykti: Gyveni žmogus, ale nežinai, kaip da nueĩs, kas bus Vj. | Sidoklis, – patraukiau per dalgę, – pusiau ir nuė̃jo (perlūžo) Pc. Dyselys šmakšt ir nuė̃jo pusiau Kt. ║ pasitaikyti: Visaip gyvenime nueĩna Dgl. | refl.: Man dar nenusẽj[o] sa[vo] buity išsivysti vilkas Rod. ║ baigtis: Jei tik nueĩs gerai, tai ir gerai Trgn. Kaip nueis su kiaulėm, nežinia, kai vis nestaiso Sdk. Ale vis laimingai nuė̃jo Šr. Jums taip nenueis – sunkiausiai baus Gmž. Tos mergelės auka nenuė̃jo veltui NdŽ. | refl.: Tai nenusieis tau veltuo, užmokėsi J. 21. refl. pasisekti, pavykti: Jiem te nusiėjo Str. Mum labai gerai nusė̃jo Pn. Nusẽjo kaip šuniui botagu Trgn. Labai pigiai nupirkt nusẽjo Mlt. Šį kartą man alus padaryti nenusiė̃jo Brt. Tai man šiandie nusẽjo – nuo pusės kelio pavėžėjo Švd. Tai man važiuojant nenusẽjo – visi ratai pabyrėjo Švnč. Nusẽj[o] kap miške supuvusį grybą rast Ml. 22. intr. pasekti: Vaikas po tėvais nuẽj[o] Rod. Ana tokia bielieva (blondinė) po bočiu nuej[o] Zt. 23. refl. nuvargti, nusikamuoti: Nusieĩna vaikas per diena prie galvijų Ėr. Nusiẽjom, kol išsikūlėm Šts. 24. tr. padaryti sau palankų: Vienas nuẽj[o] vuitą, kitas – mokytoją, ir abu nori in save mokyklos Vlk. 25. tr. nuavėti, nunešioti: Kad jis toks sunkus, tai greitai kulnį nueĩna Skr. Nenueisiu tų batų nė par metus – tokie stipri Šts. 26. intr. nunykti, nustipti: Jam nuė̃jo labai gera karvelė Brž. Mano trys karvės nuẽjo Kal. Stančiuo nuẽjo ir antras paršelis Trk. 27. refl. patikti: Jau ana man kad nuseĩna, tai nuseĩna Užp. Kaip tamstai martelė nuseĩna? Ds. Ar nuseinanti gi jam pana, kur piršlėm buvo? Ds. Man švieži kopūstai nenuseĩna Ds. 28. intr. netekti, prarasti: Nemokėjo žmogus laikytis, tai ir nuẽjo nuo žemės (nugyveno, nulaisino žemę) Sn. ◊ ant drãlo nueĩti Lzd niekais virsti. ×ant skūrõs nueĩti nudvėsti: Jei būčiau bėrio negydęs, būt an skūros nuejęs Alv. ant šuñs [uodegõs, karnõs Ut] nueĩti niekais virsti: Tas jo mokslas ant šuñs uodegõs nuė̃jo Snt. Ir antra diena ant šunies uodegos nuėjo!.. A.Vien. Tavo darbas nuẽj[o] an šunio! Lp. į dõrą nueĩti pasveikti: Kadai duktė pasilpnėjus suvalgė džiovintą kirmėlę ir nuejo doron Antr. į giriàs nueĩti nušnekėti nesąmones: Jis bekalbėdamas nuejo į girias Krtv. į kapùs nueĩti numirti: Pirm laiko nuė̃jo vyras į kapùs Jnš. į padùs nueĩti pajusti ką malonaus: Kap užgėrė, tai net į padùs nuẽjo Smn. į pū́dymus nueĩti nušnekėti nesąmones: Jau nebežino, ką kalba, visai nuė̃jo į pū́dymus Jnš. į šárkų bažnýčią nueĩti padvėsti: Jau šitas žąsiokas, man regis, nueĩs šárkų bažnýčion Trgn. ×nuo dỹvų nenueĩti neatsistebėti: Aš nė nuo dyvų nenueinu Šts. nuo kóto nueĩti nusigyventi: Jo vaikai nuėjo nuo koto Sn. nuo laukų̃ (laũko) nueĩti apsidirbti, suvežant derlių: Šiemet žmonės greit nuo laukų̃ nuė̃jo Jnšk. Kap nueĩsim nuog laũko, tada bus geriau Arm. nuo širdiẽs nueĩti dingti (rūpesčiui): Visi sopuliai nuejo nuo širdies [išgėrus] Plng. padárgais nueĩti Rm sunykti, išnykti. padaũkais nueĩti 1. BsPIV49 nudumti tolyn. 2. niekais virsti: Ir gerų tėvų sūnūs nueĩna padaũkais Krtv. padaũkiais (padáužom Vel) nueĩti KzR niekais virsti. pagaugaĩs (pagaugiaĩs, pagaugomis V.Krėv) nuė̃jo Dg drebulys apėmė išsigandus, pasidarė baisu: Kai tik pamačiau jojant, tai man tep ir nuėjo pagaugiais Mrs. papauribais (paperu Tvr) nueĩti Gmž niekais išvirsti. pėdomìs nueĩti pasekti: Valstiečiai nuėjo darbininkų pėdomis rš. per dantìs nueĩti sukelti nemalonų jausmą: Net per dantis nuẽjo – koks šaltis Klt. per padùs nuė̃jo [diegliaĩ] sakoma apie išsigandusį: Marti išgirdo meitėlio žviegimą, ir jai net diegliai per padus nuėjo (manė, kad vagia) A.Vencl. O man tep nuė̃jo per padùs lyg grąžtu Rmš. per šìrdį nueĩti 1. suskausti, nudiegti: Kaip kandau plutelę, tai net per šìrdį nuẽjo Ds. 2. sukelti skausmą, nemalonumą: Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį K.Bor. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjo Jnšk. per tvõrą nueĩti padvėsti: Mano karvė nuejo per tvorą Pls. po žẽmėmis nueĩti numirti: Tai daug jaunų nečėse nuejo po žemėm Ut. šùnio karnõn nueĩti Ut neduoti naudos. šunìms šė̃ko pjáuti nueĩti niekais virsti: Neprižiūrėtas vaikas nueĩs šunìm šėko pjauti Jnš. vagà nueĩti pasisekti: Kai nenueĩna vagà, tai tada blogai Skdt. vė́jais nueĩti niekais virsti: Jau trečios piršlybos nueina vėjais I.Simon. Viskas nuẽjo vė́jais Kv. velnióp (po velniaĩs) nueĩti blogai baigtis: Viskas velniop nuėjo J.Jabl. Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniaĩs nueĩs (sudaužysiu) Jnšk. žemỹn nueĩti nudvėsti: Karvė mūso nuẽjo žemỹn Slnt. \ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti

nueiti sinonimai

nueiti antonimai

nueiti junginiai

  • nueiti niekais, nueiti per toli, nueiti velniop, toli nueiti
Ką reiškia žodis nueitoji? Visi terminai iš raidės N.