patikti reikšmė

Kas yra patikti? patìkti 1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas patìko Šv. Dažom tokia kvorba marškas, kokia patiñka Dg. I teip jau patìkdavo [austi], ka toks išeitų languotas Žlb. Piemenukam patiñka botagu pliauškyt Lš. Man pateñka, kai apyniai kvėpia Ob. Man patiñkma lietuviškai dudent LKKIX207(Dv). Nepatìko mumi, ką sūnus apsiženino Rod. Man labai patiñka dabar malkaut po mišką Krs. Kad jai nepatìko ben kiek, tai par galvą kavalieriui – ir eik kur nori Rk. Menka kiek nepatìko – tuoj lekia, skirias Mžš. Jos vyras jau yr toks karštas: jei tik kas kiek nepatiñka, tuoj užsiplieskia Skrb. Jum gal nepateñka, o aš tai rūkysiu Ob. Gal kas nepatìko, kad nebeatvažiuoji pas mum? Jnšk. Anam patiñka, ka jau [jo] bijo Akm. Man patiñka, kaip šiulta Kkl. Gražiai pasiūta suknelė, man tai patiñka Pš. Man labai nepatiñka [linus] mint, braukt, ai kaip kentėdavau Trgn. Anam ta muno šneka i nepatìko Sd. Nepatiñka – užsikimšk ausis Msn. Ka čia nepatiñka, tai eik į šikną blėkų šinkuot! Vlkv. Aš šiandien visą dieną vienas pats su traktoriu dirbau – taip dideliai patìko Akm. Mun patiñka ta balta duonelė Yl. Dabar tai jau nežinau, man tai tokia duona dabar nepatenka Jž. Kap pažiūrėjot, kap čia žmonės gyvena, ar pàtinka? Rod. Dabar kaip kam patiñka, teip ir gyvena Šmn. Ką aš tiktai palei Dievą gyvenu, o valdžia geriausia man šitoj patiñka Rūd. Jam pateñka bais kačiukas Ob. Labai patìkę buvo vyrui [bitės], sako, auklėsma visada Kp. Ot man geriausia patiñka, kap stačiokę iškepa Pv. Kap tau patìks, tep paskirstysi Vlkv. Man nepatiñka itoks mainas LzŽ. Mani patiñka saldainiai kaip tai meškai saldumas Dov. Kas patìko, tą suėdė Vgr. Kožnas savo, kaip katram patìko, teip kalbėjo – niekas nedraudė Sb. Aš valgau po tris, po keturias, ka mun patiñka ta silkė Kal. Čia mun patìko ta vieta, patiko, ir gan Trk. Eik eik, ką patiks, a ligoninė, a kalėjimas (tas pats) Kv. Patiñka gandruo py vandens: ans gauna žuvies, kokių varlių LKT133(Plik). Avižienio kisielio nevalgydavau, – man nepatìkdavo kvapas Krs. Man labai jos (bitės) patìkdavo, i nekąsdavo Ps. Anam labai pri gyvolių patìko Akm. Mun patìko šeimininkė, – devė gerą darbą Tl. Kiek mun galia ans patìkti! Trk. Man irgi nelabai pateñka bagočiai Imb. Katra an veido patiñka, katra an proto patiñka Kpč. Kiek man mergelės patiñka, kiek aš anas mylėjau! Vkš. Ant amžių (labai) nepatìko Krž. Tam karaliuo patìko didliai Elenytė (ps.) Pln. Tenepatiñkie, teinie persti toks susisukėlis! Krš. Ir jai patikau – puolo kaip dūmuos Kp. O apsiženyt tai negi apsiženysi kokios jau, kokia tau patiñka, ale kur pasogo daug Č. Jug suaugau į mergę, nu pradeda jau ir tie vaikiai patìkti Klk. I munie anie ne tikti nepatiñka Krt. I mamai, i tetei, i seserelėms aš noriu patìkti Trk. Pri gyvo kaulo (labai) ta merga nepatiñka Krš. Abu jaunu esatav, vienas antram tik patiñkatav Krg. Tai kas, kad patìks, pagulėt galia, o ženytis – ne Vdk. Kad būt nepatìkęs, tai būčia ir nejus Skp. Eik su žmona, kur nori, jei tėvam nepatiñka Grv. Vieta man patinka, ale merga nepatinka N. Man ne teip pateñka šitas kaip anas Dgp. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ma[n] patiñka veidas tavo JD541. Plonas drobeles audžiau, kad berneliam patikčiau LTR(Užp). Linksmi mano širdelė, kad patiñka mergelė (d.) Jnšk. Nėra tos mergelės, kuri man patinka, kuri juodbėrėlį avižėlėms šėrė LTsI48. Man patinka kepurėlė, ant kojelių pentinėliai, tik nepatinki, mano berneli, kad su kitom kalbėjai LTR(Nm). Duosiu šimtelį, kad nori imkai, jeigu dukrelė mano patinka LTR(Rk). Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits turėjo nudėvėt BsPI114. Velniu labai patìko tas alus (ps.) Sb. Geriausiai man būtų patikę namie likti Mš. Jam pradėjo patikti teisėjo pareigos rš. Jam tai patiñka, kad kas jį ponu vadina KII28. Ant vieno tikslo nupirkau, kad patiñka man J. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Žemė mano tau atvira yra, gyvenk, kur tau patinka BB1Moz20,15. O jei ji ponui savam nepatinka ir nenor jos ant venčiavystės išleisti, tada teduodi jis ją ant išvadavimo BB2Moz21,8. Jei jis (kūdikis) buvęs gražus ir laumei patinką̃s, tai apmainydavę jį ant tokio bjauraus, kad negalėjai žiūrėti MitII57. ^ Patìko kaip kvailiui pagyrimas Ukm. Patiko kaip avis vilkui TŽIII376. Patiko kaip vaikas motinai LTR(Zp). Patìko kaip (kap Al) šuniui botagas Vl, Jnšk. Patiko kai šun[iui] rimbas LTR(Vlkv). Patiko kaip gužui varlė LTR(Jnš). Vienam patiñka motina, kitam – duktė Rsn. Kam patinka močia, o kam – duktė LTR(Gdr). Kas kam patinka: žąsinui – avižos, cigonui – lašiniai, žydui – cibuliai Pn. Jeigu kailis nepatiñka, širdies neprilauši Pvn. Jei patìks žmogus, patìks ir ano kepurė Lpl. Nei tas gražus, kas gražus, bet kas kam patiñka Grz. Kad patiko – nė lašelio nebeliko LTR(Žd). Kad patiko, tai neliko LTR(Mrj). Patìko ir prie širdies prilipo Pšl, Ds. Patìko durniui duona KzR. Patìktų, kad šuo pašiktų Skr. Nepatiko kūmai prėskas LTR(Ldvn). Dideliai žuvys patiko, be žuvų prūdai paliko S.Dauk. Be pinigų liksi, niekam nepatiksi LTR(Gdr). Su kuo sustiko, toks ir patìko Trgn. Valgyk, kol patiñka, rėdykis, kol pritinka Jrb. patiñkančiai adv. NdŽ. patiktinaĩ adv.; R162, MŽ214, N: Ale man širdingai būt gailu, jei aš Dievo nesibijantiems patiktinai tame būč ką daręs brš. Čia bus, beje, tūlas minėjimas, kas jums nepatiktinai skambės prš. | refl.: Atvažiavo piršliuos, vienas kitam pasitìko, greit ir sutarė Slm. Jeigu juodu pasitìktų vienas kitam, tai būt graži pora Jrb. ║ [i]įtikti, įtaikyti: Nei kap aš nepatinkù tau Pls. Išplakčiau ir jam dalgį, bet nenoriu – galiu nepatìkt Krok. ^ Ligi visiem patiksi, ir nuo Dievo atliksi Gs. Lengviaus parikti nekaip patikti S.Dauk. ║ būti mėgstamam (augalų, gyvūnų): Bulbiums toki žemelė lengvesnė juo patiñka Vgr. Javam labiai patìko mėšlo dėjimas Všk. Slyvom gal žemė nepateñka Krns. Čia žemė nepatiñka kopūstam Krs. Buvo [kriaušių], nežinau, ko te nepatìko, matai, prie žvyrio Kp. Jam (medžiui) patìko augt Ps. Tos kandys pradeda dvėsti, kažin kas anoms nepatiñka LKT110(Kltn). Bitėm kūtės kvapas nepatiñka Pš. | Cukrus nepatiñka dantims (nesveika) Krš. 2. tr. S.Stan, Sut, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jž sutikti: Patìko vyrą an tilto Pj. Patikáu einantį į Raudėnus, įsišnekom Krš. Senas seną patìkęs dar pašneki, o jauniejai neita į kalbas Jdr. Kad bažnyčioj patiksì katrą giminę, ažprašyk svečiuos Trgn. Patikáu gaspadorių Užventė[je], kad ans veiza į muni Užv. Patikaũ Juozapą Varėnon Drsk. Patiñka jie tuos vokiečius miške Bb. Galvoju, daba jei kas muni patìktum, sakytų, ka paklydęs Žr. Ka patìksi aną, galėsi rokuoties Rt. Patiksì ką ir sveikysies, dartės nesisveikina Drsk. Rykmetį ką patìksi, prašyk į kūmas (tada vaikas sveikas augs) Rs. Nenora nė žmogaus patìkti, ka nesušnekintum Šv. Tik sūnus išvažiavo, mažu patìkot? Drsk. Kad aš jį patìksiu, nieko nebijau – subadysiu ant vietos Jrb. Neik naktį vienas, patìksi kokį plėšiką DūnŽ. Aš neesu patìkusi jokios baidyklės, aš neesu bijojusi Vvr. Aš šunį patikáu – kramė raudona, papilvė raudona Všv. Ant žmogaus nepuola [vilkai], žiemą jei patìktum, tai gal suėstų LKT161(Šlv). Patikáu repežę, tokią didelę kaip kepurę Krg. Patìkom bitutę atbyzgiančią (d.) Al. Aš, patikęs mergelę, klausiau savo žirgelio LTR(Grv). Kai aš ejau namo, patikau pulką vyrų, didelių neprietelių LTR(Sv). Ėjo bernelis ūlyčioj, patiko mergytė netyčia LB115. Ir nueina miškan, patiñka mešką ir kuo naigreičiausia in riešutų krūmą pasikavoja LKT361(Trak). Eina abu toliau. Patinka kitą vyrą LTR(Mrj). Patiko bobulė tris vilkus pilkus LLDI181(Ml). Vienas karalius patiko vaikelį dešimtų metų Sz. Žadėjau patikęs akis jam išdraskyti Žem. ^ Namie palikęs, lauke patìkęs, savo gero nepažįsta (bitės) Sml. | refl. tr. NdŽ, Drsk: Senuką žmogų tokį pasìtikau, sakau, dėde, kaip čia yr tas toks kalnas? Vvr. Esu pasitìkusi vieną sykį aną End. Beidamas pasìtinka draugą Žr. Pastìko žmogus [mane], nustvėrė ir pasisodino [vaišinti] Azr. Rozą pastaikė eit per mišką ir pastìkt vilką Lš. Ir dabar da šuo, pasitikęs šunį, ima tuojau uostyt Ašb. Eina vėl durnius par sodžių ir pasitiñka palaidojančius nabašnyką BM152(Kri). Pastìko kitą tokį durną kap anas LzŽ. Pastìko vieną apdriskusį žmogų ir klausia jo patylom: ar neitumėm, geradėji, vogt? BM135(Klov). Aš to bernelio nepažinojau, nei viešu keleliu nepastikau KrvD226. ^ Geriau vilką pasitìkt kaip girtą Tr. ║ refl. KŽ susieiti, susitikti: Gerai, ka turi su kuom pasitìkti Žv. Sako, sudiev, drauge, greit nebipasitìksiav Všv. Ne aš pasitinkù, ne aš šneku Grdm. Pasitìko visi saviškėj Kdn. Su girtuokliais niekur nė pasitiktie nenorėjo Tat. Ejo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat. ║ rasti, užeiti: Tatai eitu eitu, nuejau i patikáu daržinę Kv. Bemoksliai žmonys: patikái parašytą – nematai nėko Vž. Kap tik patìks, ką kraujai eina, tai ir paplėšis Nmč. Vogė, ką patiko Tat. Visokias žolaites eidami par laukus ir miškus vasarą renka, kokias tiktai patinka ant savo kelio LMD(Sln). | Patikau bernelį, pažinau vargelį (d.) Ck. Visur galima patikt gerus žmones rš. | refl. tr.: Tu nedrįsk užeiti pri munęs, o pasitìksi muni piktą Varn. ║ prk. patirti, gauti: Niekas nežinom, kur katras smertį patìksim Sml. Čia namuos patìko tokią nelaimingą mirtį Mšk. E, sunkius laikus šiądien patikom rš. Apie gerą sudorojimą daiktų regimųjų ir bėgimą pas Dievą, prapultį patikus A.Baran. Kryžius todėl yra visumet patiktas ir visur laukia tavęs Jzm. Ruoškit jauną ponaitelę patikti vargelio LLDII116(Pb). 3. tr. DŽ, NdŽ išeiti kam priešais, sutikti, priimti: Paeik tu priekin, patìk jį (vaiką), mažutis, sunku jam Alks. Aš lekiu patìkt i vartų atidaryt Jon. Patìkt reikia svečiai, pas mus visur pateñka Sug. Pareinu iš darbo, tai jis patiñka mane prie darželio Snt. Išejo patìktų jo brolis Žb. Tu manę patìk Antr. Su ašarom patenkù [vaikus], su ašarom išleidžiu Aln. Išlipom iš traukinio, patìko mus Nmk. Prie durim patiñkam ir lydžiam in vidų ČrP. Ir dabar patiñka su duona ir druska [jaunuosius] Kvr. Svočią visi patiñkam, apdainuojam Šmn. Ateina tik ryto, tai močia su kočėlu ir patiñka PnmR. Ponia, pamačius arklius, manė, kad ponas atvažiavo, išėjo patikt LTsIV686. Patìks taũ anyta, bernelio močiutė (d.) Trgn. Patik, tėveli, dukrelę savo, o kai patiksi, tai nepažinsi LTR(Jz). Kas gi tave patiks, pijokėli mano? LTR(Imb). Eičiau, brisčiau per mareles motutės patikti LTR(Pbs). Bobos atbėga patìkt sa[vo] karvių Rod. Spirginiais šunis prisvilioj[o], tai iš tolo patiñka Pv. | Anksčiau būdavo tokia tvarka: gimusį reikia patìkt, o mirusį palydėt Ob. Kai ataveža nabašnyką, i patiñka varpai Tj. Maž pateñka [mirusįjį], kad teip ilgai zvanija Lb. | prk.: Naujų metų buvau patìkt nuvažiavus Dglš. Mergaitės bėgdavusios į laukus patiktų pavasario LTII113. Einu art, mane patiñka kryžius Ktk. ^ Pateñka pagal rūbą, palydi pagal protą Sug. | refl. tr. Sut, LL234, DŽ, NdŽ: Anas mane pasitiñkma LKKIX207(Dv). Neduoda tam nė lig stalu nueit – prie durų pasitiñka Lnkv. Susitariau, kad atvažiuos mañ pasitìkt vakare apie aštuntą valandą Krs. Žiūrėk, ateina svečias, išeik pasitìktų Ds. Tada anys pastìko až upės mus LKKIX215(Dv). Atejau pasitìkti, ka tavi vilkai neišbaidytų Trk. Pasteñka ana mane tada verkdama Klt. Nėr kam mane pasitìkti, vartelius atkelti (d.) Mrj. Jaunuosius pasteñka muzikantai, tėvai Skdt. Berną pastiñka su duona ir druska LzŽ. Išeika, motute, nuo gonkelių pastiktų martelės prie vartelių LTR(Kp). Pasitiñka, groja, jaunoja ažu stalo raudabaisus daiktas Šmn. Nei aš eisiu iš darželio, nei aš eisiu prie svetelių – yra tėvas, motinėlė pasitikti sveteliam LTR(Dkk). Jauniej įeina pirkion nepasitiktì Jz. Visi tos mergiotės pusės išejo pastìktų prie bromo Kp. Turėsi pridėti tą, katras pirmu pasitìks tave (ps.) Gd. Netikėto svečio išbėgo pasitikti lodami šunys K. Bor. Niekas daugiau jo nepasitiko, nepastebėjo pareinant J.Bil. Ką turiu, tuom pastinkù Plš. Tai jis važiuoja peklon, ir ateina ponaičiai dujai pasitìktų (ps.) PnmR. | Bobutę atveš iš Panevėžio iš ligoninės nebegyvą kavot an Kupiškio kapų, tai mes ejom pastìkt jos Kp. Gražiai kavojo – kunigas iš pačių namų pasitìko Jnšk. | Aš skubinu eiti, anos (karvės) pareina, reik pasitìkti Krž. | prk.: Man taip norisi savo jaunystę pasitikti drauge su tavim E.Miež. Naują pavasarį Tarutis pasitiko tuščiais aruodais P.Cvir. Marių viduryje juos pasitiko vėjas J.Dov. Vestibiulyje pasitinka didžiulis spalvotas vitražas sp. ^ Parvažiavus iš šliūbo su žvake nepasitinka LTR(Rdš). Kas pasitinka artoją, jei ne garnys LTR(Zp). ║ DŽ priimti, sutikti kokiu nors būdu: Žvairom akim patìko A.Baran. | refl. tr.: Priešą pasitìkome ugnimi DŽ1. Karštais aplodismentais pasitiko salė smuikininką rš. Tomas mato, kad tėvas išgėręs ir pasitinka jį rūsčiu žvilgsniu K.Saj. ║ NdŽ pastoti kelią, užklupti, užpulti: Bijau miške, kad kas nepatìkt Dglš. Važiuojant pateñka [kareiviai] ir atajema gerą kumeliuką, o blogą duoda Ob. Patìko jį kartą miške i nušovė Vb. An kelio patìkęs atims liūb piningus Ub. Ejau namo, ale va patìko vilkas Dgč. Pamatę anys (plėšikai), kad šitas vengrius bagotas, tai tuoj išbėgo miškan, kad patikt LTR(Ds). | refl. tr.: Pastìko miške – ataduo[k] pinigus! Str. Ale, žinai, sako, tave broliai užmuš pasitìkę Plv. Da čia pirmininkas pasitìko, rokuo[ja], Stankau, kur tu eitì Jdr. Nu i latviai anus čia pasitìko i po malūnu anus iššaudė labai daug Lc. | prk.: Kovos lauke kulka jį pasitiko sp. 4. intr. KŽ kilti, užeiti, ištikti: Patìko toks šaltis, ka niekur išeit negalėjau Rs. Atvažiuosiu, nebent šaltis patìktų Mrj. Iš ryto buvo gražus oras, o paskui tokia bjauri patìko Skr. Toks patiko vėsulas, kad jam ir kepurę nunešė nuo galvos ir jį patį supurtė DS208(Šmk). Kaip vėjelis patìko, ma[n] lopšelį pasupo JD933. Jei tuos kalkazus darys, tai badas patìks Gs. | refl.: Naktis pastìko Prng. 5. intr. Sut pasitaikyti, atsitikti, įvykti: Man vienąkart tep patìko Pst. Dievasžin, kas patìko Kp. Ui, vargai mano, kas ma[n] patìko JD613. Ant tos ašarų pakalnės daugel pikto patinka Tat. Esą tokios dienos, kuriose nereikia važiuoti kelionėn, kad nepatiktų̃ kokia nelaimė A.Baran. Dar nepabuvau pusės metelių, patìko nedalelė DrskD99. Jei bent tik visai nepasisektų arba kokios didelės kliūtys patiktų A.Vien. Ir patìko ta nelaimė, sulaukiau mažutį Mrj. Tai tu man pamačyk, tai aš tau, bėdai patikus, pamačysiu LTR(Dglš). Užmiršta visus patikusius pereitaisiais metais nuliūdimus rš. | refl.: Kas jam pasitiko? N. Aš nežnau, kap tę pas juos kas pastìko Str. ║ refl. impers. pasitaikyti, kliūti, tekti: Nu, jam beeidamam tep pastìko, nu pastaikė beeidamam Dbč. Iš dešim vienam gal ir tep pastiñka, kab nežumuša Žrm. Karvei pasitìko užėst tokio šieno, i nusprogo Škn. Tokios vieros nepasitìko matyti Žr. Pastìko darbuit sunkiai Rod. Mokykitės čia, mergos, … ne stabčiot ūlyčiose, ne trukt ant kelio (kad kur patìksis išeit), bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškių DP472. ║ pasitaikyti, būti: Marčios patìko labai blogos Ad. | refl.: Įsidaužiau nugarkaulį, nes kritau aukštynelka ant pasitikusio akmens M.Valanč. Bet daugiaus žmonių pasitiko, kurie vargdienius gelbėjo ir kaip įmanydamys ugnį gesė S.Dauk. Kartais nė lito nepasitinka, o reik gyventi Šts. Bepigi šienauti, kumet pasitiñka gražios dienos Vvr. Jei kame kalno nepasitiko, tad tokį supylė upės vingėje S.Dauk. Ant galo pasitinka … lizdai skruzdėlių, mintančių grūdeliais žolių A1885,115. Pačiu [v]andeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka S.Dauk. Kad vasarą lytotas ir šaltas oras pasitinka, tad kregždės savo vaikus vienomis bitimis pena S.Dauk. Man nepastìko kvaras, ma[no] sveikas vyras Rod. ║ refl. J, Slnt pasitaikyti būti kur nors: Ir aš ten pasitikáu KlvrŽ. Pasitikáu bažnyčio[je], ka ans ėmė šliūbą KlvrŽ. Pasitikus suspaudime ligos S.Dauk. Tarp jo klausytojų pasitiko ir š[venta] Teklė M.Valanč. Vis nepasitinka numie: kad aš nueinu, ano nėr Šts. Pasitikos su mažu vaiku, ir neišejau į Gegrėnus Ggr. 6. tr. Dglš užklupti, pagauti, ištikti: Ar nepatìks mane lietus? Dbč. Smertis jį be čėso patiko! Tat. Ją beeinančią patìko pustymai Rs. Bėda jį didelė patìko Ck. Va kokia nelaimė mane patìko Vrn. Išpins kaselę, barstis rūtelę, patìks mergelę didis vargelis (d.) Drsk. Taip rūstybė tėvo ir nelaima patiks muni vieto[je] jo meilės S.Stan. Pagaliau Raulą patiko laimė: jis gavo darbą nedidelėj dirbtuvėj J.Bil. ^ Kad tave šiąj minuta patìkt lentos! Arm. 7. intr. pataikyti kur, į ką: Patìko akmeniu galvon ir ažudaužė vištą Arm. Šovė [į vilką], ale nepatìko Grv. ^ Patìko kap pirštu skylėn (žirnių tvoron) Rod. Patiko kap kulka (instr.) tvoron Rod. ║ pataikyti užeiti: Kap kada nepatinkì an sviežių pėdų Dbč. Kap kartas an abiedos patikaũ LzŽ. Eidamos nepatikaũ jūs pirkion, turėjau klaust Lz. ║ patekti, pakliūti: Tę sunku patìkt Lz. | Po pojiezdu (= traukiniu) patìko, ir atpjovė koją Lz. O kap patikai karaliaus slūžbelėn, tai išsimokei pėsteliu vaikščiotie KrvD278. | refl.: Iš kur pastìko liesnykai ton pirkion Lz. 8. intr. įtaikyti, pataikyti, sugebėti: Kultuvais kult kap patiksì – lengva, nepatiksì – sunku Brsl. Aš suprantu, al negaliu patìkt žmogu, kap pasakyt Šč. Moma nepàtenka jam nieko pasakyt LzŽ. Jau toliau nepatiksiù ir ūtaryt Lz. Ana jam šokt nepatinka Rod. Anas patìko jai inkalbėt Rod. Generolą sustikau ir tai patikaũ jam atduot čėstį Rod. Gal aš nepatikau savo senam tėvuliu spartų darbelių darytie? LTR(Lp). Maciulis su Andruliu tas tám darbe pàtinka Rod. 9. intr. [i]pasisekti, nusitikti: Man šiandie miežienis nepatìko Jnšk. Šįmet avižos visiems patìko (užderėjo) Rs. | refl. impers.: Man pastìko geras pirkinys pirkt Rod. Nepastìko čia jam, geras buvo darbas [ir prarado] Str. ^ Pastìko kap šuniu[i] ridiko Rod. \ tikti; anttikti; aptikti; atitikti; datikti; įtikti; ištikti; nutikti; patikti; įsipatikti; pertikti; pietikti; pratikti; pritikti; sutikti; pasutikti; užtikti

patikti sinonimai

patikti antonimai

patikti junginiai

  • (kam) patikti, kam patikti, patikti (kam), vis labiau ir labiau patikti
Ką reiškia žodis patiktis? Visi terminai iš raidės P.