pratikti reikšmė

Kas yra pratikti? pratìkti 1. intr. išlįsti, kyšoti iš po ko: Pasaitas nuo kelnių iš apačios pratìkęs J. 2. intr. J, DŽ, NdŽ, Rt, Krt, Grg išlįsti, pasirodyti, prasimušti (apie saulę): Iš ryto buvo saulė pratìkusi Dov. Saulė pro debesį pratiñka leisdamos, galia i lyti Lkv. Ant vakaro i saulikė da pratìko Šv. Saulelė pratìko, neblys Ggr. Saulė čia pratìko, čia nebliko – šiandien blomuota (ruožuota) Grg. Štai skaisti saulė ūmai pro tą langą pratiko, pro kurį visados duoda jums žinią, jog į vidudienius eina Vaižg. 3. tr. Š, NdŽ, KŽ išsklaidyti, pramušti (debesis, miglą): Saulė pratinka tamsybę, miglas Db. Vis dėltosutemos nebuvo tokios nepratinkamos kaip pirma MTtVI186. | prk.: Viena [kalba] tegali šiandie savo šviesa pratikti mūsų senovę uždengiančią miglą K.Būg. 4. intr. KŽ blandytis, giedrytis: Ans mato, kad pratìko pagada, pasiėmė mergę ir išvažiavo avižų Plt. Šiandieną pratìko nėko sau dienelė – bėgsiam į laukus Plt. | impers.: Pratìks i vėl lys NmŽ. 5. intr. DŽ, KlvrŽ, Als pratarpti, pagyti: Pats pratìko, o pati mirė Šts. Biškį vasarą pratikáu, t. y. pasveikėjau J. Jau buvau pratìkęs iš ligos Trk. Su nedatūriu (denatūratu) gydžiaus, bet nepagijau, nepratikáu Šts. Buvo įsisirgęs, bet girdėti pratìkęs Šts. | Iš miego jau pratinku, t. y. blandaus, einu geryn J. Ans jau pratìko iš pijukystos, t. y. išsipagiriojo J. 6. intr. išsiversti, išbūti be ko: Mes tai ir su mažiau pratiñkam, o kitas tai tik griebia griebia sau Antš. Šią žiemą reiks be palto pratìkt RdN. Par žiemą kaip nors su bulbom pratìksim RdN. Nors šieno nedaug, bet iki pavasario pratiksiù Svn. \ tikti; anttikti; aptikti; atitikti; datikti; įtikti; ištikti; nutikti; patikti; įsipatikti; pertikti; pietikti; pratikti; pritikti; sutikti; pasutikti; užtikti

Ką reiškia žodis pratikulė? Visi terminai iš raidės P.