varlė reikšmė

Kas yra varlė? varlė̃ sf. (4) KBII91, K, Š, Rtr, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, var̃lė (2) K.Būg, OG236, NdŽ, DrskŽ, Lp, Dsn 1. SD1205, H176, R, R150, MŽ, Sut, K, M, L, LL26 zool. varliagyvių klasės gyvūnas su ilgomis užpakalinėmis kojomis (Rana): Žalioji varlė (R. esculenta) S.Mast. Smilkiniuotoji varlė (R. temporaria) E. Kurkia varlės SD330. Var̃lės kurkia prieš lietų Kč. Var̃lės ka kurks, ka krioks! Yl. Var̃lės karkia Nmč. Varlės tenajos gieda, kukuoja Pš. Pas mumis varlė̃ kukuoja kaip gegužė J. Var̃lės kukuoja griovy, vandenio radę LKT215 (Mšk). Var̃lės rėkia vakarais Dgp. Varlių vieta B503. Varlių̃ narštas Ad. Varlių̃ kiaušiniai NdŽ. Varlių kurkulai D.Pošk. Viena varlė tylu kyšterėjo galvą iš [v]andens S.Dauk. Daba varlẽlių mažai y[ra], gandreliai badau[ja] Krž. Gandras maitinos iš varlių̃ Klp. O tas žaltys i varlėms minta Plng. Daba nėra varlių̃, ir garniai baigiasi Snt. Anksčiau tų varlių liuob būs pilni grioviai, dabar nebė[ra] anų daug Klk. Varlių̃ nebė[ra], sodželkų nebė[ra], i gandrų nebė[ra] Bsg. Sakydavo, kad pas dėdę Kazį pienan varlė įleista būdavo (kad atšaldytų pieną) Ob. Nulupa var̃lę, padaro tokias žnypleles ir instato su tuoj varlè, tai jiej (vėžiai) ateina Mrc. Varlìkės po pievą šokinė[ja] – būs lytaus Lkv. Būs lytaus: varlẽlė juoda šliauža Sd. Jei varlės kurkia per lietų, tai bus daugiau lietaus LTR(Vad). Kai drūtai krečia drugys, reikia ažantin indėt varlė, kai tą ažkrato, dėt kitą LTR(Slk). Kada eini ir varlės painiojas po kojom – nesiseks LTR(Imb). Taipgi namai žuvių, kur var̃lės vasarą šventė, … nei su šarvais užsidengia K.Donel. Aš visus tavo rubežius varlėmis mūčysiu, jog strovė varlėmis gužėte gužės BB2Moz8,2–3. Jei būtų mumus Dievas įsakęs varlès, žalčius … mylėt, tad būtumbime kalti tatai padaryt DP529. Teip kad ant faraono užleido varles ir kitus stebuklingus daiktus, o ant jų degančius žalčius ir kitas baisesnes plegas užleist teikės MP88. Ir regėjau iš nasrų smako ir iš nasrų žvėries, ir iš nasrų falšyvo pranašo tris nečystas dvasias (beeinant) lygias varlėms Ch1Apr16,13. Varlẽlė SD426. Varlẽlės negal žudyt, reik didliai gerbti aną Sd. Varláitė šokinė[ja] po pasku Lkv. ^ O čia atvažiavo viena kumelaite, viena kumelaite ir tuoj kap varláite DrskD156. Šlapia kai varlė̃ Trgn. Nutverk jai už rankos – kai varlė̃s ranka Erž. Mano kraujas kaip varlė̃s Pnd. Parvažiuoja bobos nuog ežero sušalę kap var̃lės Srj. Bais daug žmonių buvo, suniurkė man’ kaip var̃lę pabaly Svn. Išsikėtęs kai varlė LTR(Ds). Uždusau kaip var̃lę vijęs Šln. Pailso kaip šuo varlę vijęs Nj. Džiaugias įgijęs kai varlė̃ akis B503. Čypia kaip varlė̃, vištos kapojama KrvP(Bsg). Ko čia žiūri kai varlė̃ in kiaušinius? Aln. Ko čerški kaip varlė̃, rato prispausta?! Snt. Ne varlė, ratu prispausta, pypia B503. Šoka kaip varlė par tvorą VP45. Šokinėjam kaip varlė terp ratų (apie lietuvius tarp vokiečių ir rusų) Krkn. Šok šok kaip varlė prieš dalgį Lkš. Varlẽlė, i ta šoka nū dalgio (kiekvienas gyvis gelbstisi) Tn. Vaiposi kap varlė̃ prieš mėnulį Vlkv. Lekuoja kaip varlė iš po akėčių Brž. Ko alsuoji kaip varlė par tvorą šokusi? Jn(Kv). Ko giedi lyg varlė̃ ant kupsto? NdŽ. Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdėt Aln. Pučias kaip varlė prieš vėją Krč. Žmona prieš vyrą pučiasi kap varlė̃ prieš jautį Srj. Mirksi kaip varlė kruopose Bsg. Krutu kap varlė̃ moly (nekaip gyvenu) Pv. Drąsi kaip varlė, kol gužo nemato Jnš. Išsikėtė kai varlė̃ an ledo Tr. Pakliuvo kaip varlė̃ po dalge JT445. Apsipras ir ji kap varlė an žarjų Pns. Vaikas nu sterblės, nebsugausi kaip varlė̃s, tikri vargai prasidedas Krš. Išėjo lyg varlės į Varšuvą LTsV323. Eina kap varlę numynęs Gž. Dabar tai mergos tyli, gerklės kai varlių̃ užaugę (nebedainuoja) LKT281(Ukm). Kaip varlės an sluogo susisėdusios Plt. Varlių lupamas peilis (apie prastą peilį) B, N. Ė tavo peilis – varliùkėms romyt (labai blogas) Šk. Išejo varlių̃ romytų JT436. Ka pradeda šnekėt, tai varlė̃ an liežuvio iškeptų (labai greitai šneka) KlK13,100(Plv). An liežuvio varlė kepa, o rankose darbas pasmirsta LTR(Kš). Varlė̃ ant liežuvio čirška, kap šneka Bgt. Primušk gerai [audžiant audeklą], ba kap patiesi an pievos, varlė̃ kojas išsisukys Kt. Ale to i varlė̃s ranka (labai šalta) Kl. Sviesto davė: varlė̃s akį gali užtepti (labai mažai) End. Varlė jaučio neprarys VP49. Pasinorėjo varlė sulygti su jaučiu A1884,368. Iš gražiausios pievos varlė šoka į balą VP19. Kur eis varlė be kelio (apie žmogų, kuriam nesiseka) Sln. Jeigu vaiką varlè vadini, tai neišaugs didelis JnšM. Jeigu užmuši varlę, tai saulė verkia, o jei rupūžę, tai velnias verkia Nj. Kad arklį sega, ir varlė koją kela S.Dauk. Geras kalvis ir varlę pakausto LTsV363(Srd). Vasarą i varlė̃ skalbėja LKT173(Jrb). Bepig vasarą – vasarą ir varlė švari Bt. Var̃lę prūdu nepagąsdysi LKT200(Plv). Tu varlių kurkuluose buvai, o aš jau dirbau J. Anas dar baloj varles kaustė, kai aš pas panas ėjau Gdr. Da tik sulig stačia varlè tė[ra], o jau apie mergas kalba Sml. I varlė̃ vandinė[je] kvarka Pln. Varlė̃ insivaisė liuikon (apie kverkščiančią pypkę) Db. Var̃lės jau kvarkščia galvoj (apie nesusigaudantį) Švnč. 2. scom. NmŽ, Snt, Rk, Pnd, Aln, Lel prk. apie neklaužadą, išdykėlį, nenaudėlį (ppr. apie nesubrendusį vaiką, paauglį): Kai čia seniai tie vaikai var̃lės buvo, – tai laikas bėga! Jrb. Tylėk, varle, klausyk, ką dėdė sako J.Jabl(Kp). Var̃lės, nesibelskit! Pl. Dagi, varlė̃, maža, ale jau ir jai reikia parėdnių Švnč. Tie var̃lės pradėjo kėžinėti, negalì akių nuleisti Krš. Varlė da visai, o žiūrėk jau koks išdykęs Sdb. Toki var̃lės jau piktumą turi! Pv. Tokie var̃lės, o kokius velnius ištaiso Krš. Var̃lės, o kap keikiasi – baisu Brb. Partizanų laikais aš dar varlė̃ buvau Bgt. Užsimuš tas varlė in tokį didžiulį medį inkopęs! Lš. Al kad varlė̃ nepasisako: išlekia i išlekia Mžš. Palauk tu, var̃le, kaip gausi kailin, atsiras ir proto Ant. Nenori dirbt var̃lės Dl. Tokių var̃lių nesutvarko tėvai, daro, ką nori DrskŽ. Geria varlė̃ labai, močios neklauso Slm. Toks vienas varlė̃ nuskundė, kad ginklą turiu Šmn. Varlė̃ da priš muni stengti End. Mokytojas buvo, ateidinėjo, mano dukterès norėj[o] imt; nėjo varlė̃, dar̃ ponia būt buvus Dg. | Ale, var̃lės, kad dideli tie briedžiai kaip ir arkliai Svn. Varlė̃, man rauna burokus ir mindo (apie briedį) Dbk. Vakar atsinešiau du karveliu, ale mat netoli, ir išskrido, var̃lės Pnd. Buvau parsinešęs vilkiuką iš miško – varlė̃, kad riebus! Vr(Šmn). 3. J, KŽ kiaukutinis moliuskas, sraigė, austrė: Kad prancūzpalaikis, riebių varlių̃ prisiėdęs, dosningo n’atmena Dievo K.Donel. Dėžinė varlė̃, austrė vadinama KI160. Geldinė varlė̃ NdŽ, KŽ; N. Varlių̃ dėžė K, J, KŽ. Var̃lės kaušas, kap prie upės renka ir džiovina Kpč. Varlių̃ kaušiukai LKAI155(Auk). Varlė̃s lizdas Rsn. 4. PnmR, Rtn, Pns minkšta vieta arklio kanopos apačioje: Arklio y[ra] kanopa, padas i varlė̃; varlė̃ kanopą laiko, kad nesusiglaust[ų] Mžš. Kap nekaustytas arklys, pasimuša kojų apačia, būna toki mėsgaliai, var̃lės Brb. Per žiemą nuo riešo atšuto arklių var̃lės, tai dabar nekaustyti nė per kiemą nepereina Vrb. Bėroj varlėj vinį insivarius buvo ir nepaejo Ūd. Kito arklio kanopos tep kap bliūdukai, varlė̃s nei nėr Al. Varlės puvimas rš. 5. I arklių ligavotis ar auglys po liežuviu. 6. Mrk mezgant, audžiant ar vejant padaryta klaida: Įmezgė var̃lę, ale numezgė Ml. Nemokėjau aust, tai su varlė̃m priaudžiau Vrn. Tavo botage var̃lė padaryta Švnč. Nemoki suleist botago, tai ir pridirbai varlių̃ Vdš. 7. mazgas: Kad ilgas [botagas], užmegzk kelias varlès Krsn. 8. NdŽ, Dkšt, Žl žr. varlikė 1. 9. L, Kop, Skp, On keturkampis įsiuvas marškinių pažastyje, pažastinė. 10. LKAI140(Bt), Všt žr. varlelė 7. 11. vyžos kilpelė apivarams verti: Varlė̃ nuplyšo Kb. 12. Grž ratlankio galų jungiamoji dalis. 13. Mrj spyruoklinių akėčių danties antgalis, noragėlis. 14. Rs plūgo ielakšties galas, kuriuo reguliuojamas arimo gylis. ◊ geležìnė varlė̃ K, NdŽ, KŽ; R, MŽ, N, E zool. vėžlys (Chelonia). ║ Krkš pelkių vėžlys (Emys orbicularis): Geležìnės var̃lės tokios didelės, margos DrskŽ. Roplys, roplys tokis su kaušu, tokiu, geležìnė varlė̃ Srj. pamatìnė (piktóji NdŽ) varlė̃ LKAI158(Smn, Mrs) rupūžė. varlė̃s ãšara labai mažai: Varlė̃s ãšarą įpylė End. varlė̃s ašarė̃lės NdŽ; LBŽ bot. pelkinė nemiršėlė (Myosotis palustris). varlès badinė́ti Slnt nieko neveikti. varlès ė́sti Pns žaidžiant žiedo dalijimą spėti, kam atiteko žiedas. varlė̃s kanópa (kiaušìnis PnmR, kója Pkn) toks nepiktas keiksmas: Ak tu, varlės kanopa, lįsi kur nereikia! Mrj. Ot varlė̃s kiaušìnis, da pagaut nesiduoda (apie viščiuką) Antš. Matai, koks varlė̃s kója, arklį praganė Švnč. Jei imi algą, sakau, – kelk, varlės koja, žemės ūkį A.Gric. varlių̃ kojẽlės bot. ugniažolė: Mazolį an kojos piršto nusigydžiau varlių̃ kojẽlėm – tokis raudonas pienas bėga iž jų Brb. varlė̃s kraũjo Šll apie nuolat šąlantį žmogų: Jei šaltos rankos, sakys, varlė̃s kraũjo End. varlès krim̃sti žaidžiant žiedo dalijimą spėti, kam atiteko žiedas: Žiedus dalina, ir vienas turi varlès krim̃st. Katras neatmena, tai jau varlès ė́da, krem̃ta Pns. var̃lei lìgi akių̃ (lìgi blakstíenų) apie prastus, menkus javus, žolę: Avižos varlei lig akių Kal. Žolės būs var̃lei lig blakstė́nų Šts. varlė̃s nasrà toks nepiktas keiksmas: Varlė̃s nasrà, ans dar čia kamandys! Šts. varlių̃ patalaĩ; E kurkulai. varlė̃ raudonóji toks keiksmas: Ak tu varlė raudonoja, ar eisi namo! KlK24,74(Pun). varlių̃ rūtẽlės NdŽ; LBŽ bot. pelkinė nemiršėlė (Myosotis palustris). varlè tebesmìrdi sakoma apie nepatyrusius jaunuolius: Da varlè tebsmìrda, kas ta ne merga Ub. varlė̃s šáukštai; LBŽ žr. varliašaukštis. varlė̃s nepàveja apie praradusį kovingumą žmogų: Akyse – piestu šoksta, už akių – varlės nepaveja Al.

varlė sinonimai

varlė junginiai

  • Didžioji kūdrinė varlė, Ežerinė varlė, Mažoji kūdrinė varlė, Pievinė varlė, Smailiasnukė varlė
Ką reiškia žodis varlėdėžė? Visi terminai iš raidės V.