ponia reikšmė
Kas yra ponia? ponià (plg. l. pani, brus. пaнi) sf. (4) 1. privilegijuoto luomo moteris; turtinga moteris; šeimininkė; dama: To dvaro ponia serga, ir niekas negal išgydyt BsPIV122. Mūsų ponios kaip beždžionės viena antrą pamėto[ja] D.Pošk. Pasisėdim, ponios mergos JV532. Gegužėlė graži ponia, kur nulekia, ten maloni BsO127. O jau nū būsi mano jauna mergelė, mano mergelė, margo dvaro ponelė JD215. Ponytaite, liepk man pataisyti gultą preimenės kertelėj M.Valanč. Išeik, ponyte, an dvaro, priimk pjovėjas nuo baro LB105. Ponytelė tų namų, būk loskava ant svečių TDrI106. Kai tu pas močiulę, kai tu pas poniulę, aukseliu dygai, sidabrėliu klostei NS24. Tuojaus užmokėsiu poniutei, tik tiek bėda, kad aš dabar piningų nesuteksiu BsPIII10. ^ Ponia dvare, o jos kasos ore (morka) Vrnv. Sėdi ponia tamsumoj, siūna be siūlų, be adatos (bitė) Arm. Eina žalia ponia lanku susjuosus (vanta) Ml. ║ rš savarankiška, nuo nieko nepriklausoma moteris: Ona dabar ponià: savo kampą turi, pensiją gauna – nepaimsi tu jos! Ut. 2. pono žmona: Mūsų ponip duktė labai kvara Aru43(Zt). Eš nug savo ponios Sarai pabėgau BB1Moz16,3. | prk.: Palauk, atimsiu savo põnią (senas žmogus apie savo lazdą), galėsi sėstis Jnš. 3. ištekėjusių moterų vardo, pavardės, pareigų priedėlis ar kreipimosi į jas žodis: Gerbiamoji põnia! Kn. Kap ponià gyveni? Prn. Atvažiavo ir ponià Petraitienė Kn. 4. moteris: Christus ... parodės pirmiaus Marijai Magdalenai grabiep, paskui to anomus poniomus, kad grįžo nuog grabo DP202. Ir jos ponios (paraštėje tarnaitės) vaikščiojo ant krašto vandinio BB2Moz2,5. 5. Grž dykūnė, lengvaduonė: Nebūk ponia, eik prie darbo! Rm. Tik užkeiktai, gi jau padlos, šitokios põnios – blusų užėstos! Krok. | Vyk tą ponią (katę) nuo stalo! Ėr. 6. BŽ109, GK1940,70 kortų galvinis, aukštys, dama.
ponia junginiai
- miela ponia
- Ponas ir ponia Smitai