sulygti reikšmė

Kas yra sulygti? 1 sulýgti 1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulýkiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk. 2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Baigti sulýgtą darbą BŽ76. Susirado vežiką, tačiau nepavyko su juo sulygti J.Avyž. Pagaliau abi studentės sulygo kambariuką galiniame Šviesos gatvės name rš. Pagyręs dailidę, apsimokėjo, kiek buvo sulygta BsPII19. Jonukas buvo sulygtas (pasamdytas) bandą ganyti rš. Ar sulygai vaikį (pasisamdei)? Skd. Tam žmogui užmokėjo visus sulygtūsius piningus Tt. Su darbinykais sulygo po grašį ant dienos BPI228. | refl.: Antanas susilýgo šimtą rublių algos Kv. Susilýgau už mergę Svirbūtėse Krš. 3. intr. Prk susilažinti: Galime sulýgti, kad tu neparneši Brs. Nė sulygęs nerasi kelį par tas girias Šts. | refl.: Anuodu susilygos, kas galės šarpiau siūti TDrVII229. Tai jie susilygo iš dvidešimts dolerių ir pusę bačkos alaus BsV278. Aš susilygau su savo broliu, kad parodysiu ženklą jo žmonos MPs. 4. intr. sutikti, sugyventi: Heretikai ir kiti piktadėjos … patys tarp savęs niekad sulygt negali DP167. 5. intr. susiderinti, susitaikyti: Motė … su vyru savuoju tesulygsta DP70. Sulyk su broliu DP292. 6. intr. Alk būti lygiam su kuo, prilygti kam: Su tokiu žmogum sulýgt negali Šn. Dainavimas – sulygstąs lakštingalų balsams KlvD376. Nesulygstu jam SD193. Toksai tat skarbas, su kuriuo visi to svieto skarbai negal sulygti SE219. Ir nėra … tokio, kurs sulygtų darbuose tau KN73. ║ atitikti ką, sutapti su kuo: Antras priežodis … mažu kuo tuo pirmu nesulygstąs (orig. ne suligstas) (nedaug kuo tesiskiria) DP526. Kas vėl gražiai sudera ir sulygsta su pranašavimais aukščiaus paminėtais DP59. 7. žr. 1 prilygti 3: Kad ir sugrįši pas motinelės, bet nesulygsi su sesereliums (d.) Rs. \ lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; prilygti; sulygti