prilygti reikšmė

Kas yra prilygti? 1 prilýgti 1. tr., intr. R, CI60, Dbk pasidaryti, būti lygiam su kuo, susilyginti: Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis žydinčioms ir krintančioms prilýgsta žolelėms K.Donel. Sūnus tėvui neprilýgęs BŽ88. Ar aš prilygau puikiais rūbužėliais? … Ar aš prilygau kojų žingsnužėliais, baltų rankų darbeliais? JV156. Sako … aitvarą matęs, kurio galva katės galvos didumui prilygo BsMtII131. Visame turėjo broliamus prilygt DP35. Suskaityk žvaizdes, jei gali: tavo vysius prilygs anas skaitliumi S.Stan. Penkiolikos šešiolikos metų vaikai yra jau pusberniai, jau nori į suaugusius prilygti rš. ^ Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) ST583, S.Dauk, I. prilygtinaĩ adv., prilýgtinai: Ką marmorui prilýgtinai (taip, kaip marmurą) marginti KII46. 2. tr. susilyginti einant, pasivyti: Aš da jo nebuvau prilýgęs, kai jis parvirto Jrb. 3. intr. pritikti, prisiderinti, pritapti prie ko: Tu prilygsti prie visų, t. y. pritinki J. Aš neprilygstu prie seserėlių, verkiu kas dieną kai gegužėlė JV891. Nėra vietos tarp jaunųjų; neprilygsti pri senųjų FrnS135. Kad labai rūstas mano tėvelis, aš neprilýgsiu nė prie bernelio JV1092. Ir prilygo bernužėlis prie mano šalužės, ir nuėmė vainikėlį kaip rūtų raselę BsO150. Piršau, sakiau, gerai giminei prilýgsi Vdžg. | tr. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei StnD19. 4. tr. Jrb išsirinkti, pamilti; vesti: Kam tu prilygai vargo bernelį (d.) Alk. Prilýgau tokią [žmoną], dabar galėsiu vargti visą amželį Grdž. O kad prilygau tą šelmį bernelį, po mano langu rožė palinko Snt. Žmones neprilýgo gerus (pateko pas negerus žmones), šiap galėtų gyvent Gs. Velyk būčia nė negimus, negu jauna ženyjusis, nė pijoką prilygusi LB109. Jau aš prilygau marčių suolelį ir šilkų nuometėlį BsO350. Turėdams metų arti šimtą kokį, prilýgau stoną moterų visokį JV939. 5. tr. Jrb sutarti, suderėti užmokestį už darbą, samdos sąlygas: Aš jam tebuvau prilygęs darbą, ne ką kitą, ir dirbti pajėgiu Vaižg. Skuode prilygau vaikį Skd. Prilygtas buvo paviržis po metų galo Šts. Prilýgsu veršelį, avelę paganyti Pp. Buvo prilygtà kumiečiams atsikelti trečią valandą Šts. Gaspadorius prilygo Augėsei ir šventas dienas kelti Šts. prilygtinaĩ adv.: Ūkininkas gavo berną prilygtinaĩ NdŽ. | refl. tr.: Jis prisilýgo šimtą rublių piningais ir arklius virbams parsivežti Kv. Esu prisilygęs linų dėl verpsenos Šts. \ lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; prilygti; sulygti

prilygti sinonimai

prilygti antonimai

prilygti junginiai

  • (stengtis) prilygti
Ką reiškia žodis prilygyti? Visi terminai iš raidės P.