vargti reikšmė

Kas yra vargti? var̃gti, -sta, -o KBII59, K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; H, H156, CI140, R, MŽ, D.Pošk, I, M, J 1. intr. dėl fizinės ar protinės įtampos imti netekti jėgų, ilsti, silpti: Kitas žmuoj dirbdamos ilgai nevar̃gsta LzŽ. Tik mane ji taip traukia, lyg būtų apžolėjusi, aš jau net vargti pradedu Vaižg. | Kojos var̃gsta, ir iš vidurių sunkumą turiu Ds. Man akys var̃gsta bežiūrint į raibą paltą Mrj. Nuo plieno dalgelės vargsta man rankelės LTR(Ob). Sako, da paseju, tai kojos var̃gsta Str. Kaip ranką pakėlęs [dirbi], tai var̃gsta ranka, nugarą skauda PnmR. 2. intr. dėl fizinės ar protinės negalios kankintis, kamuotis: Senas negyveni, tik vargstì Vdš. Tep ir vargstù aš be sveikatos Lp. Teip i var̃gstam su ligums Krž. Ans visą žiemą var̃go su tais skauduliais Vkš. Teip ir y[ra] su tuo skrandžiu, teip jau reik i var̃gti su anuo Trk. Vargstù su tom kojom Vlkv. Kaip čia gali būt žmogus be rankos, a jisai daba var̃gs visą amželį? Št. | prk.: Valgykit blynų, var̃gsta tie blynai čia Snt. ^ Vargstai kaip šlapias nedegąs S.Dauk. Var̃gsta kaip katė su pūsle Krž. 3. intr. ŠT137 sunkiai dirbti, triūsti, plūktis:kada vargstù šiandien prie to darbo J. Anuodu y[ra] dvarūs var̃gusiu LKT68(Dr). Dirbo dirbo žmonės, var̃go var̃go i nieko neturėjo Dgč. Visa vasara reikė šiteip var̃gtienai, o šiteipom PnmR. Nu pat mažumelės papratę buvom var̃gti Šts. Iš mažutukės, nuo septynių metų vargaũ ir vargaũ Ūd. Iš jaunų dienų var̃gom: ėjau apie bandą, apie kiaules Vlkv. Var̃gstam, eitam aplinkuo, o arkliai stova ant vietos Yl. Par naktis liuobam var̃gsmu su tuo mynimu linų Žlb. Ganys arklelius, var̃gs, būs, o aš sau kaip poni Yl. Vargstù vargstù, būdavo, raviu raviu bulbas Klt. Ten kiauras dienas var̃go po tą mišką Šts. Mokytojau, mes, per visą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio aš įleisiu tinklą SkvLuk5,5. O eš sūdysiu tas žmones, kuriemus ji (giminė) vargti turės BB1Moz15,14. Kaip var̃gstam, kaip purvą brendam Als. Teip jau šiemet gera šienaujà, nereik var̃gti Stl. Čia kai buvau skalbėja kelis metus, tai jau var̃gdavau [lygindama skalbinius] PnmŽ. Jeigu lytuotą metą, jug var̃gs, pjaus su dalgeliais Yl. Dobilai išgulę, su traktorium nebegali pjaut, tai dalge vienas vargstì Krs. Kitą kartą batvinius kasėm arba kopūstus nukirtom, i vėl nešėm [į rūsį], taip i var̃gom Krp. Jezau, kiek liuob var̃gti žmonys, naktimis linus šukuos Vž. Kumet atsirado kuliamosios mašinos, žmonims nebreikėjo su spragilais kulti ir par naktis var̃gti Vkš. Liuob var̃gsi var̃gsi, suksi suksi tą arbą Kv. Nevar̃k, biškį pramurkšliok [skalbinius] End. Vargstì vargstì, šitą žemę kasi kasi visą vieką Klt. Ar tu čia šimtus metų gyvensi, kad tiek var̃gtum Ant. Ataduok mano algą, kol aš pas taũ dirbau, vargaũ Šmn. Nebelabai jam reikia var̃gt, prie pinigo gyvena, al’ va toks patraukimas Mžš. Vargaũ vargaũ, kol gryčelę pasistačiau Žl. Stačiau tą gryčią, vargaũ, pasistatęs gryčią – palik Sb. Nueisi prie žemei, prie ūkės – tai i vė var̃k! Mžš. I va Stasys – įlindo kolkozan i var̃gs Mžš. ^ Var̃gstam kaip bitės į aulį LTR(Klp). Žinai, ka var̃gom kaip bitys Rnv. Var̃gsta žmonelės kaip bitelės End. Vis in to pilvo žmogus vargstì vargstì Skdt. ║ verstis: Žuvimi, pievomi var̃go žmogutis, tokis sukrus DrskŽ. 4. intr. SD156, SD371, P patirti daug nepriteklių, sunkiai, vargingai gyventi, skursti: Teip sutaisyta, ka žmogui tik var̃gt ant svieto Jrb. Nuog pradžios ik pabeigai vargstì žmogus ir vargstì Žln. Gyvas į žemę nelįsi, ką darysi – var̃k, i gana Jrb. Var̃k var̃k po svietą, kol akeles užmerki End. Var̃gom visą savo pasaulį, šviesios dienos neregėjom Ml. Vargáu visą amžių i tebvargstù Varn. Teip ir var̃gstam, kol Dievas laiko, reik gyvent Vdšk. Ans y[ra] dideliai var̃gęs, ans y[ra] daugiau var̃gęs kaip aš Skd. Senybos žmonys labai var̃gdavo Dglš. Neduok Dieve, kiek mes čia var̃gom! Akm. Savo neturėjov, vis ejov po svetimas žemes var̃gdamys Žr. Var̃gom, mitom bulvele Dkš. Nevar̃gsta teip labai žmonės dabar Dgč. Var̃gsta ta sesuo dabar viena, nėko nebtura Als. I mama paliko jauna našlė i var̃go, teip esam var̃gę Sd. Taip ir var̃gsta senis vienas namuose Šmn. Oi anas var̃go: jo pati numirė, su vaikučiais gyveno Btrm. Vyras pabėgo, palikau var̃gti i vargáu Brs. Žentas numirė, ir var̃gstam ažu tai Aps. Gimiau tokioj nelaimingoj dienoj, tai ir vargstù Stk. Vienas visą amžį laimingas, o kitas tik var̃gsta i var̃gsta KzR. O reikėjo var̃gti, reikėjo būti, o kur dingsi Varn. O tai teip vargáu, blogai gyvenau LKT123(Trg). Var̃gom be apavo, drabužio Grl. Už tėvo džiaugsmus mes čia vargstam Dkš. Jeigu paėmė koks apiekūnas, i var̃gsta tas vaikas pas svetimus Grz. Žinoma, kad var̃gom: be savo žemės, nu tai kaip nevargsì, kaipgi nevargsì! Zr. Iš algai var̃gsta miestūse Gršl. I papunis biednai gyveno, dideliai var̃go, ant vieno aktarelio gyveno Sd. Bevelijo badą kęst ir sunkiai vargt, negi iž svetimų rankų penukšlo tykot SPII103. Niekas jau var̃gt nebenori, visi ponavoja, vištos i tos perėt nenori Pg. Teip pradžios mokyklą ir baigėm bevargdamì vaikai PnmŽ. Ne ana viena var̃gsta, daug tokių Klt. Yra tų žmonių da var̃gstančių – neduok Dieve! Jrb. Pabaigsiu, kiek čia liksiu var̃gt Šmn. Vargstì vargstì šitas žmogus, daboji – galas Dglš. Ką tu žmogus padarysi – var̃k, pakol užsimerksi Mžš. Žmogus an svieto parejai, i var̃k, žalty! Trk. O tegu vargsta girio[je] paukšteliai, ale ne mūsų jaunas brolelis JD703. ^ Vargęs vargęs, tikt dabosu jau N. Vargstù vargstù kai šuo Rs. Tep var̃gom kap šunys Gž. Žmogus kaip šunelis tur vargti sviete M. Var̃gom kaip žuvis Kin. Vargáu kaip musėlė po išrūgas, neišlipau i nenuskendau Užv. Var̃gsta lyg musė barščiuos Mrj. Ilgą laiką var̃go kaip pelė po parūgas Trkn. Vargstù kap rupūžė moly Gž. Skursta, vargsta kaip lapė po akėčioms LTR(Zp). Bevargsti žmogus ant svieto kaip pelė po sietu KrvP(Vlk). I var̃gstav teip kaip pelės lauko Skd. Ką turiam vargti, geresniai pasibengti S.Dauk. Var̃gsta kaip žydas po peklą Šts. Vargsta kaip (kap Iš) žirnis prie kelio LTR(Vl). Vargsta kaip žiurkė kluone TŽIII378. Vargsta kaip pempė plynėje prš. Var̃gom kaip utėlės po šašu Erž. Dangus aukštai – neįšoksi, žemė kieta – neįlįsi, reik ant žemės vargti PPr58. Jei gyventina, pragyvens, jei vargtina, pravargs S.Dauk. Ko žmogus var̃gsta, to geresnis Mrc. Ir var̃k, ir verk Sdb. | refl. impers.: Viseip teip i vargos, gyvenos paskutiniu laiku Gd. 5. tr. kęsti, kentėti (vargą): Visa ko matėm, visa ko var̃gom Žg. Būtum ištekėjus, šiandien vargą nevar̃gtum Skr. Vargą tik var̃gsta karvę laikydama, kiek te to pieno reikia Klt. Tu, mano seserėlė, seselė gulbužėlė, ar nori vargą var̃gti, vargelį pamatyti? JV393. Aš tau padėsiu vargt vargelį LTR(Švnč). Aš papratus vargelio vargti (d.) Kp. Iš giminelės be motinelės, jau aš pajunkau vargelių var̃gtie (d.) Ad. Reiks vargelis vargt, purvynas braidyt LTR(Mrj). Kad aš turėčiau savo močiutę, ji man padėtų vargelį vargti LTR(Nm). Eik, mergele, pas mane, tu tę vargo nevargsì DrskD57. O kurgi ma[no] sesulės, tai kol anos neatsišaukdo, tai kol anos neateido ma[no] vargelio vargtie LTR(Rod). Išmokei man’ melstis ir vargelio var̃gti BM448(A.Baran). Kaip smagu, sakau, susitikti kokį artimą ar pažįstamą, su kuriuo tu vargą kartu vargai J.Paukš. Teip auginti vaikai nu mažų dienų ir paaugusys paskuo alkį kentėti, vargą vargti speiguotie ar giedrotie sau turėjo S.Dauk. 6. intr. turėti rūpesčių, sunkumų, keblumų, nepatogumų: Vargti, varginties, žudyties I. Teip ir var̃gstam su tais gyvuliais pakrūmėm Kp. Su ta karve par vasarą var̃gom Trk. Ir dabar da turiu mazgelį [garstyčių sėklos], ale šiemet nebesėjau, sakau, ką gi aš su jom vargsiù Kp. Su šienu labai reikia var̃gt Pl. Ką aš vargáu, kol tas bulves iškriušau Šts. Tiek vargstù, kol beįvirpinu tą raktą [į skylutę] Kl. Kiek nevar̃go, kol nesugavo tą šunį Brs. Var̃got var̃got, mokinotės, apsiženysit, i po mokslo bus Upn. Dar̃ nevar̃gstam ant kūrinimo Pls. Visą laiką su šilima, su malkom var̃gom Sk. Kam jis be reikalo var̃gsta, pinigus kiša Krs. Vyrai var̃gsta su niekiukais, laksto, putbalą spardo, juokus visokius kreta Krš. Var̃gsta vyrai po smurglines (juok.) Rdn. Tie vyrai var̃gsta su rūkymu, o tas gėrimas! Jd. Ma[n] gaila, ka tu te[n] vargstì del manę Jrb. Ana var̃gsta par savo gerumą Ktk. Vargaũ su savo vaikais, kol užauginau Ūd. Mama sakydavo: tu vargstì vargstì su tais vaikais i ką tu iš jų turi? Vl. Nestovėk, sėskis, kam vargstì Klt. Vargáu, kol aš parsivilkau tus miltus Varn. I vargstù su tuo pijoku visą gyvenimą Akm. Tom žibalinėm lempom var̃gstam Jnšk. Reik piršlį karti, vėl var̃gs su tuo piršliu, kol pakars Tl. Tai vis var̃gstat an kojų (vaikščiojate) Vb. Buč susnešus [burokus], ko tu vargstì Aln. Dėk an žemės [krepšį], ką tu čia įsikibus i vargstì Grš. Nevar̃kiat, neieškokiat Kv. Eini var̃gdamas (nenoromis) OG2. Nevar̃k nė var̃gti LD390(Kal). Aplink ižguldymą prilyginimo nereikia mumus daugio vargt, kadangpatis V. Christus ižguldyt mumus teikės DP83. 7. intr. I darytis skurdesniam, pasigailėtinam: Nupuolu, vargstu SD1115. 8. intr. prastai augti, skursti, nykti (apie augalus): Javai vargsta N. Dabartės gėlelė var̃gsta: vandenio neturi Vlkv. Javai šiemet labai vargstantì Mrj. Kviečiai ilgai var̃go var̃go, kol pradėjo augt Grš. Senuose sodnuose greit prigyna, o laukuose var̃gsta i var̃gsta [vaismedžiai] Žg. 9. tr. sunkiai, vargingai ką auginti, auklėti, prižiūrėti: Ka aš tavo vaikus vargáu – gulėjai kaip kavalierius su pana Trk. Gyvulį vargstì, augini – kiek reik į jį įdėt, o atiduodi, gali sakyt, už dyką Jrb. Nu tai jau tuos žąsiukus vargaũ vargaũ ir nuejau karvių melžt Srj. 10. intr. Trg klojėtis (apie linus): Linai var̃gsta lauke DŽ. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti

vargti sinonimai

Ką reiškia žodis vargu? Visi terminai iš raidės V.