nuvargti reikšmė

Kas yra nuvargti? nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug esi par savaitę nuvar̃gęs su darbais Plt. Pajudu kiek, tai tik nušylu, nuvargstù, i viskas KzR. Regis, i nuvar̃gęs, i nemiegojęs, muzika aždūduos – kojos pačios eina, nejauti žemės po kojom Švnč. Katras nuvar̃gęs, tas noria miego LKT312(Rk). Visą dieną dirbu, nuvar̃gus ateinu ir atsigulu Lel. Jau nūvar̃gusi teip, kad šiaudas po kojų velas, i gali virsti Varn. Vakarais, nors kaip būtų buvęs nuvargęs, brostveles atkalbėti gebėjo M.Valanč. Baisiai nuvargsti sėdėdamas [prie ratelio], jeigu gauni išeiti vakare ar dieną – atsigauni (kalbėjo moteris) Sk. Nuvar̃gus, nėr kada ką pasidaryt, stuba kai kiaulininkas Jrb. Žmonys be miego buvę labai nuvargę ir prie to dar su bizūnais buvę tankiai čestavoti Sln. A tu nuvar̃gęs, a tu nenuvar̃gęs – be dainos nebuvom Jnšk. Tu mano motynėlė, močiutė sengalvėlė, gana pailsai, gana nuvargaĩ, lig mane užauginai JV1017. Eikit manęsp visi, mielieji darbinykai mano, kurie nuvargot dirbdami toj vynyčioj mano MP94. Ten (po mirties) neteisingi nustoja baimę gimdę, ten ilsisi siela nuvargę, ten didelis ir mažas lygus yra V.Krėv. Kiaulė teip priėdė, kad nuvargo, atsigulė ant šono ir ėmė sunkiai kriokt LTR(Ant). | Nuvargo kūnas ir siela. Neišgaliu daugiau V.Krėv. Kitą kartą taip rankos nuvargsta, kad ir skarelę sunku užsirišti J.Marc. Neberymok ant rankelių, nuvargs tau rankelės LTR(Pg). Man visi pašaliai (sąnariai) nuvar̃gsta, aš noriu miegoti i miegoti Yl. O buvau greitas ir nemaniau, kad in senatvės kojos mano nuvar̃gs Upn. | Žiemelis (vakarų vėjas) puta par pietus, vakare ans nuvar̃gsta Prk. ^ Nuvargaũ kaip rugius pjovus Dbk. Nuvargo kaip pas mergas LTR(Jnš). | refl. impers.: Apie namus tuntuojant labai nusvar̃gsta, rūpi pasilsėt Sld. Nusvar̃gt tai nusvar̃go, ale ką padarysi, kap atsigulsi, i atsigulta Švnč. Dienos laike važiuojant [traukiniu] taip dideliai nenuvar̃gstas Krš. 2. tr. nuvarginti, nuilsinti: Galvą nuvargęs J.Jabl. Jau priverčiau patalų pilną lovą, o vis skundžiasi šonus nuvargęs A.Gric. 3. intr. sumenkti, išsekti, sunykti: Dieną dirbo, naktį mokės, i dabar nudžiūvęs, nuvar̃gęs Grž. Neatrodo teip senas, ale toks nuvar̃gęs Yl. Arkliukai buvo labai silpni, nuvar̃gę, mažai tų pašarų buvo Sk. Ienose įkinkyta bloga, nuvargusi kumelė rš. | prk.: Ilgai dirginami organai ar audiniai nuvargsta V.Laš. Ans toks tebuvo nuvar̃gęs upalis, tai iškasė kanalą Pln. Nuvargusios kaip ubago terbos LTR(Grk). 4. intr. prastai išaugti, nuskursti (apie augalus): Tos bulvės mūsų i nuvar̃gusios, reiks salietruot Jrb. | part. praet.: Vienam šone kopūstas nuvargèsnis Plv. 5. intr. SD193, LL325 nuskursti, nusmukti, nusigyventi: Jau buvom nubiednę, nuvar̃gę, negali čia viską išpasakoti Šts. Liūdni laikai tokie buvo, žmonys nuvar̃gę, nubuvę Sd. Nuvar̃gę dvarininkai buvo tę Žg. Tie vaikai visi tokie nė[ra] jau teip gatavai nuvar̃gę Pln. Del kelių kapeikų aš nepralobau, nė nenuvar̃gsiu Gs. Manęspi sueikitės, kurie este apsunkinti, nujievargę, ištroškinti, manimp ataušinsitės KN186. Anas dėl mūsų nuvar̃gusių žmonių ir dėl ižganymo mūsų teikės nužengt ižg dangaus DP5. Pagivyzdėk, Pon’, meilinga akia savo ant žmonių, badu nuvargusių MKr42. Kokieg tenai prajovai bus, kad teip daug kunigaikščių, karalių, ciesorių, monarchų akyse visų žmonių ir angelų stosis nuogi, virpėdami ir ižgąsčio pilni, be pompos ir be vieno tarno mažiausio, patys, nuvargę, nuog visų prastoti, po akimi ano dangujęjo teisaus ir vis reginčio sūdžios DP8. Dvasia Viešpaties … nusiuntė mane … apisakyt išliuosavimą kaliniamus ir šviesą akliemus, nuvargusius išleist and valnasties, apisakyt mieluosius metus Viešpaties Ch1Luk4,19. Darbininkas artojas, jei per nesitikėtą kokią nelaimę arba per neužderėjimą javų nuvargtų, tuojaus gaus pagelbą pas savo prietelius Rp. | Kalbai ir dvasiai sunykus, nuvargo ir visa mūsų giminė A1883,90. Kušančiasis prakunta, slinkasis nuvargsta S.Dauk. 6. tr., intr. baigti sunkiai, vargingai nugyventi: Taip i nuvar̃go taip skersoms į viens antrą žiūrėdami Akm. Aš nebžinau, kaip dabar bereiks nuvargti, kaip bereiks numirti Slnt. Tat jau gyveno, vargo i nuvar̃go savo amžių Pln. Reik išvargti, reik tą amželį nuvar̃gti, pabengti i munie, i visims End. Kaip aš nuvar̃gsu, kaip negalėsu [dirbti] Krš. ║ refl. ilgai vargus nusibaigti: Ka nėko nebūčiu turėjusi, būčiu nusivar̃gusi Rdn. Gal teip nusivar̃gsim, nieko nesulauksim Ėr. A išsivargsu, a nusivar̃gsu – viens iš to dvejo Rdn. Tėvas nusvar̃go dusu, ir ašiai nusvargsiù Adm. Šuo vienu sykiu nukentės savo, bet Juozas ilgai, rasit, vargs, kol nusivargs LzP. | prk.: Vargo ta Lietuva i nusivar̃gs kumet Krš. 7. refl. tr. baigti kęsti (vargus): Nusivargęs vargus N. 8. tr. NdŽ vargstant ką nudirbti, padaryti: Kol žmogus visus laukus nuvargstì, ir pečiai supunta Krtv. Viena tokius plotus linų nuvargaũ, nulinkesčiavau Ds. Reikėta gi mūsų sklypelį nuvar̃gtie Skp. | refl. tr.: Viską nusišveičiau, nusivargáu, švaru Krš. 9. intr. išsistovėti, išsigulėti: Jeigu iš nenuvargusių lentų suklosi grindis, tai tik vieni plyšiai bus Rs. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti

nuvargti sinonimai

Ką reiškia žodis nuvargumas? Visi terminai iš raidės N.