kiaulininkas reikšmė
Kas yra kiaulininkas? 1 kiaũlininkas (-nykas) sm. (1) I, kiauliniñkas (-nỹkas) (2) J 1. kiaulių tvartas, kiaulidė: Pirmiausia išmėšim kiaũlininkus Žvr. Šiemet statysim naujus kiaũlininkus Brt. Eik parnešk kibirą – palikau kiaulininkè Pgr. Kiaulėms į kiauliniñką nunešiau lapų Vkš. Paliko atdaras duris, ir išbėgo paršelis iš kiauliniñko Vvr. Kiaulinỹkas neišbrendamas, šlapias Rš. Iš kiaulinỹko mėšlą jau išvežėm Grš. Kiaulinykų sienos išpuvę – reikia taisyti Mrj. Ana ten kiaulininkas tuščias – eik ten, atsigulk BsMtI181. Mūsų kiauliniñkai ir žiemą yra šilti Up. Tam pačiam tvarte atitveria kiaulinyką Al. ^ Anų troba kaip kiauliniñkas Krž. 2. prk. nešvari troba: Nosį suk, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.
2 kiaũlininkas, -ė smob. (1) K.Būg, Pgr, kiauliniñkas (2) Ms, Slnt 1. kiaulių piemuo, kiauliaganis: Išėjo gyvuliai iš miško, pamatė juos kiaulininkai ir paleido kiaules namo V.Krėv. Dvi piemeni pasiunčia su ąsotėliais prie kiaulininkų MTtIV26. Visi pamatė dar iš tolo ateinantį kaimo valdybos kiaulininką, brūkliu nešiną VŽ1904,8. Ganyti visada du samdydavo, neskaitant kiaulininko rš. 2. J.Jabl kiaulių šėrikas, prižiūrėtojas: Kolektyvinio ūkio valdyba paskyrė ją kiaulininke sp. Buvo ten ir virėja, ir senoji paukštininkė, ir kiaulininkė rš. Kiaulės žviega, o kiaũlininko nėr Šauk. Tie, kurie trūsė apie galvijus ar gyvulius ar tik gyvuliais mokėjo, vadinosi kiaulininkai A.Janul. 3. K.Būg kiaulių veisėjas, laikytojas. 4. M, K.Būg, Pgr kas kiaulėmis verčiasi, prekiauja: Seniau iš Rygos atvažiuodavo kiaũlinykai kiaulių pirkti Jnšk.