pervargti reikšmė
Kas yra pervargti? pérvargti Š, DŽ1, KŽ, pervar̃gti NdŽ 1. intr. per daug nuvargti, pailsti: Pérvargau, kol šitą ložę išpjoviau Sdk. Pérvargau, kol atatęsiau namo karvę Skdt. Eini vakare namo, pérvargęs, valgyt nebegali Kvr. Pérvargau pérvargau, par naktis in [ligonės] lovos riūčiu Slk. Aš párvargusi, aš tris naktis nemiegojau Rdn. Dabar mes parvar̃gę, akys merkias – ką gi te senas žmogus prie televizorio bekarksosi Mžš. Parvar̃gęs miega kaip užmuštas Mžš. Kai pérvargstu, tai ir šnekėt tingiu Sdk. Bijau, kad nebūtum parvar̃gęs, sušalęs Krs. 2. intr. kurį laiką sunkiai, vargingai išbūti, pragyventi, prakentėti: Per žiemą šiap tep pérvargom senose stubose Gs. Aš praėjusią naktį šiaip teip pérvargau Pc. Vis kaip vargsi, teip pervar̃gsi, kad ir be lubų [gryčia] Slm. ^ Jei gyventina – pergyvens, jei vargtina – pervargs PPr115. 3. intr. kurį laiką turėti rūpesčių, nepatogumų, pravargti: Dabar jiedu pervargo visus metus BsPIV72(Brt). 4. tr. perkęsti, ištverti, atlaikyti: Vargau vargau, šiap tep pérvargau tą ligą Vrb. Anus karas perejo, pérvargom viską, ir va, nū gyva Sn. Per karą kiek pérvargom, kiek matėm visko Brb. 5. intr. per ilgai gulint susigadinti, persiklojėti (apie linus): Linai begulėdami pérvargo Žlp. Jau párvargę linai, valakna lūžta Ll. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti