įvargti reikšmė

Kas yra įvargti? įvar̃gti NdŽ, DŽ1; N, M 1. intr. KŽ smarkiai pavargti, pailsti: Įvar̃go brolis dideliai, kol atvažiavo blogu keliu J. Neįvar̃k labai šiandien, rytoj reiks didelė kelionė keliauti Š. Par dieną, kol nusikasiau lig Plungei, gerokai įvargáu Slnt. Įvar̃gusi buvau dikčiai Varn. Tep įvargaũ, tep įvargaũ, kad rankos kojos dreba Mrj. N’išpasakytai įvargaũ su tais vaikais Gs. Įvargęs naktį kūnus belaidodamas, kaži kumet atgulė pakaičio savo pastogė[je] M.Valanč. | Pareini, rūpi pasėdėt – rankos invar̃gsta Aln. Nelaikyk krapšo, įvar̃gs rankos Rdn. Lakstyk basa, tai ir kojos įvar̃gs Slm. Įvargusios akys nebesekė rankraščių A.Vencl. | prk.: Ranka įvar̃go (nesinori nieko daryti), nėko [girtuokliui] nebdaro i nebsako Krš. | refl. Š, KŽ. | impers.: Kaip tenai skalbti įvar̃gdavos! Krš. 2. intr. vargstant sumenkti, sunykti: Kare buvo, didliai įvar̃gęs buvo žmogus Sd. Išganytojas tuokart turėjo tikt trisdešimtis trečius metus amžiaus savo, bet didžiai įvargęs bemokydamas žmones senu rodės M.Valanč. 3. tr. sunkiai uždirbti, užvargti: Kiek žmonys vargsta, kol įvar̃gsta, kol uždirba turtą Ms. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti

įvargti sinonimai

Ką reiškia žodis įvarinėti? Visi terminai iš raidės Į.