privargti reikšmė

Kas yra privargti? privar̃gti Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; D.Pošk, LL92 1. intr. J netekti daug jėgų, priilsti: Privar̃gsta šienautuvis per visą dieną LzŽ. Privargaũ, net akysu žalia, tamsu Plš. Teip privargaũ, kojos tik riečias Žl. Vargau privargaũ, nor ausį pjauk Slk. Privargaĩ, vaikel, visą dieną an kojų Krč. Privargaũ, šlapias visas Ob. Oi kad privargaũ, ir akys aptemo, reikia pasiulsėt Rk. Einu kaip virvė paskui ratus privar̃gus Slk. Einu einu (dirbu) viena, privargstù, niekas nepadeda Klt. Privar̃gdavai pardien, grėbi šieną, visa Č. Ojė ojė, kiek aš privargau tą dieną! Šk. Po tokio darbo ne dyvas ir privar̃gt Sv. Nueinu prie durų, sugrįžtu privar̃gus Lel. Būdavo, an pečiaus užlipa [bobutė], ojojoi, sakant, kaip pridusau, privargaũ, misliau, kaipgi čia galia būt, an pečiaus užlipt ir privar̃gt Kp. Pačiudu dirbsiatav, privar̃gsiatav Brs. Baisiai privargau su tom bulbom KlbVI102(Mlk). Kas čia yr, kad privargstù šiemet Sdk. Jau Amilia privar̃go prie šieno, baisiausia privar̃go Slk. Darbe privar̃gęs, jam neberūpi kad gal niekas Skp. Tolybė tie cukriniai: privargstì tuo nuėjimu, ne tuo darbu Mšk. Bais bagoti tie broliai buvo, privar̃gsta, būdavo, pinigus beskaitydami (iron.) Svn. Vargšelės [bitės] taip privar̃gusios Všv. | Po vakarienės mes abu su tėvu einam gult: rankos privar̃gę, noris pasilsėt Ukm. Davė rankon kokia sopė, rankos nėr, privar̃gsta ranka Klt. I tas plūkimas [linų] kaip sunku – rankos privar̃gsta Škt. ^ Arklys ir tai privar̃gsta, o žmogui nėr ir dyvo Trgn. | refl. impers.: Prisvar̃gsta i vaikui pardien – eina eina Klt. Prisvar̃go, kojos sopa Slk. Prisvar̃go jau, nedaturėsme Mlk. Jau kaip prisvar̃gsta prie šieno! Slk. 2. intr. pakankamai, daug patirti skurdo, sunkiai gyventi: Privar̃gom mes padegę LzŽ. Mama privar̃go viena [tėvui mirus] Všv. | prk.: Jau kiek privar̃go Lietuvelė, kiek visa ko primatė Krš. | refl.: Prisivar̃gę, prisikentėję par visą šį gyvenimą, numirė A.Baran. | impers.: Kap jau prisvar̃go [pirkiai sudegus] Žrm. ^ Jei gyventina – prisigyvęs, jei vargtina – prisivargs B. 3. intr. daug, ilgai, pakankamai turėti rūpesčių, sunkumų, nepatogumų: Labai privar̃gom su tom bitelėm Kp. Privargaũ su tom bulbom Vdn. Atameni, kiek privargaĩ su maniem, kol atejom namo Aln. Kiek privargstì, kol paršus užaugini, kol juos reikia skerst Jrb. Nabagė! kiek tu privargai, pakol prilipei lig viršūnės, ir kas iš to naudos? Blv. Anys ir užmigo privar̃gę Ker. Kiek [tam žmogui] teko prišalti, privargti, kol pasiekė miestą rš. Kiek aš tų maišų prikilojau, kiek mano prìvargta Pg. Kiek ana privargo až savo seserų KlbIV80(Mlk). Kiek privargaũ až tavęs Dglš. Daug privargsta mūs berneliai, kol suranda sau mergelę LTR(Brsl). 4. intr. daug, pakankamai sunkiai, vargingai dirbti: Kiek tos motinos privar̃gsta, nėkas tiek neprivar̃gsta Sd. Kiek aš beprivargaũ, vyras tai nepadėjo Č. Kūlėm naktim klaimuos, Jėzau, mes va tokio amžiaus kiek privar̃gę Kp. | refl. KII117, K: Gana šiandien prisivargom N. Kiek ta jo motina prisivargo po tuos laukus J.Paukš. Juk permier mes, bėdžiai, ant laukų prisivar̃gom K.Donel. 5. tr. S.Dauk prikęsti, prisikentėti (vargo): Privar̃gti vargo NdŽ. Aš nesu nėkame tarnavusi, aš tiek vargo esu privar̃gusi Trkn. Daug vargelių privargau NS181. Sakau: kas prìvargta, tai ne Dieve duok! Snt. | refl. tr. S.Dauk: Savo vargo prisivargstu aš ir be jūsų vargų J. 6. tr. baigti sunkiai, vargingai nugyventi, išvargti: Dar̃ gyvenimas mano prìvargtas Kpč. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti

Ką reiškia žodis privarinėti? Visi terminai iš raidės P.