pavargti reikšmė

Kas yra pavargti? pavar̃gti, -sta (pàvargsta Rod), -o K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD192,115, H, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, Ak, M, L 1. intr. LzŽ netekti jėgų, pailsti: Perdien sodinom bulbas, tai pavar̃gę kap autakojai Dsm. Lietus, griausmas – burnosą užsiskleidęs i kenti, miegti pavar̃gęs [naktigonėje] Pšš. Ale pavargaũ [pjaudamas rugius] nuo saulės ligi saulės Krk. Pavargstì viškum [ausdama], rytą atsikeli ir vėl eini Kpr. Duodi duodi su kultuvėm (kočioji drabužius), tai pavargstì PnmŽ. Pavargstì, toli kad reik vaikščiot Erž. Kelionėje pavargęs LL319. Pareisi rytą, ka nebnorėsi nėko, tiek pavar̃gęs būsi Lk. Kad ir pavargstù, vėl atsilsiu ir einu darban Krs. Nuleipai pavar̃gusi ir gulk, atilsėk J. Seniau linksmesniai žmonės būdavo, nu, matyt, ne teip pavar̃gdavo Kp. Pavargtū̃te perdie pagrėbę Ad. Pasėdžiu – pavargstù, ir gulėt pavargstù, jau nestipri visai Pv. Pri darbo tiek neliūb pavar̃gti, kiek dabar pavargstù atsisėdęs Sd. Kai pavargstu, tai man visus sąnarius maudžia KlbXXX(1)37(Rdm). Niekas tave neatjautė tarnaujant – a tu pavar̃gus, a tu ką, tiktai dirbk Pšš. Vienoj rankoj sviestas, kitoj rankoj kiaušinių kašelė – eini ir nepavargstì Tvr. Pavargstù, akis biškį sudedu, šviesu pasdaro Sdb. Aš visą naktelę akių nesudėjau, pavargaũ, ė reikia krutėt LKKXIII117(Grv). Pavargaũ: parejau dūšią rankoj nešdama Pv. Jau sunku, pavargaũ: ir petys sopa, ir ranka sopa Nmč. Pavargstì, nuilsti, ir niekas nebemiela Šmn. Jaunas pavargstì ir vėl greit pasilsi Pl. Jau ana pavar̃gusi, susirūpinusi, gal burną išgėrusi buvo, užmigo smarkiai Varn. Kartais prigulu pogulio, kai pavargstù Krs. Dirbi – pavargstì, valgai – pavargstì, atsiguli – pavargstì, pavar̃gęs i pavar̃gęs Erž. Marti tura niekada nepavar̃gti ir [visada] galėti Krš. Kariauti ir medžioti mes niekuomet nepavargę V.Krėv. Šv. Mykolai, nepavargstąs apgynėjau žmonių Dievo! brš. Pagaliau žirgas teip pavargo, kad negalėjo net pasijudint ir sustojo LTR(Aln). O arkliukas toks mažučiukas, pavar̃go, nebegalia pavežt Pnd. Kad ir važiuoja kasdien, vis tiek arklys gražus ir nepavar̃gęs Skp. Kad dykesniai arkliai, tai važiuodavom [į bažnyčią], o kai arkliai pavar̃gę, tai tada pėsčios [eidavom] Šmn. Miške kiaulės pavar̃gę gulia kaip lapai Slm. Tie mažiukai ėriukai i pavar̃gsta – nešam juos Pšš. | Suki ir suki [girnas], viena ranka pili [grūdus], kita suki, da apmainai ranką, ogi pavar̃gsta rankos Kp. Kol išdaužai tais spragilėliais tu tu tu, tu tu tu, rankos pavar̃gsta Mšk. Kai daugiau pasėdžiu, kojos pavar̃gsta Vlkv. Kojėms nebgaliu, o ka atsisėdusi, kojos nepavar̃gsta Yl. Rankos nelabai stipros, kojos irgi greitai pavar̃gsta Ob. Teip pavar̃gsta akys, nieko nesimato, kaip par dūmus Kvr. Gal ir geri akuliorai nebe ką rodytų, kad akys jau pavar̃gę Kp. Ir pavargo galvelė nuo sunkaus rūpestėlio LTR(Dkk). Vakar buvau drūtesnė, jau pavar̃go galva Gg. Pavargo mūsų kojos, pavargo mūsų širdys be Nemuno pakrančių, be tėviškės kelių B.Braz. Jo balsas buvo prikimęs, pavargęs J.Balt. ^ Pavargaũ, net akyse raibsta Msn. Pavar̃gęs kai šuo LKT125(Bt). Pavargaũ kap šunelis Mrj. Pavargaũ kai rugius kirtęs Sdr. Pavargaũ lyg kalnus vertęs, medžius rovęs Dkš. Tei pavargau, rodos, kalnus verčiau [p]LTR(Šmk).

pavargti sinonimai

Ką reiškia žodis pavargulis? Visi terminai iš raidės P.