keliauti reikšmė
Kas yra keliauti? keliáuti, -iáuja (-iauna), -iãvo 1. intr. SD393, R vykti (eiti ar važiuoti): Kur tu keliáuji? K. Kelionėn reiks keliáut Rš. Tas ašvienis ar įstengs keliáuti, ar turės sylos, ar daturės? J. Ar iš tolo tamsta keliauni? Sz. Vėl keliauna anys tolyn Gdr. Aš pats keliausiu tolimą šalelę JD270. Aš keleivis keleivelis, keleliu keliavęs KlpD20. Keliaujamas amatas (pvz., siuvėjo) EncI378. Keliaujamieji mokytojai susikviečia valstiečius ir moko juos rš. Po penkių adynų gelžkelis buvo vėl keliaujamas (pataisytas) LC1885,36. Aš keliáudams su juomi susitikau KBI16. Idant pasikėlę keliautumbim BB1Moz43,8. | prk.: Man liūdna buvo ir sunku keliaut gyvenimo taku be draugo dar jaunam Mair. Ir keliauja debesėliai, kur tik nori, kur sumano K.Bink. Per pasaulį keliauja jaunystė, amžinai nerami ir jauna rš. 2. tr. atlikti (kelionę): Jis tada kelią keliavo J.Jabl. Ar dūmoji, kad reiks rytoj keliaut ilgą kelią? NS532(Erž). Čėsas keliáuti tolimą kelelį JD1190. O ar padėsit, mano brolužėliai, ma[n] kelužį keliauti? JD470. Aš papratęs su tavimi eiti, aš papratęs kelužį keliauti StnD17. Kelionę keliavo S.Dauk. \ keliauti; apkeliauti; atkeliauti; įkeliauti; iškeliauti; nukeliauti; pakeliauti; parkeliauti; perkeliauti; prakeliauti; prikeliauti; sukeliauti; užkeliauti
keliauti junginiai
- keliauti (jūra), keliauti autostopu, keliauti be bilieto, keliauti laivu, keliauti po, keliauti pėsčiomis, keliauti į, klajoti/keliauti po, tinkamas keliauti