skalbti reikšmė
Kas yra skalbti? skal̃bti, -ia, -ė 1. tr., intr. Q607, R, K, M, L, Rtr, Š švarinti drabužius vandeniu, žlugti, daužant kultuve: Par vieną šarmą, par kitą šarmą išvirinsi, paskiaus į prūdą su kultuve skal̃bti Vž. Kol išsimokiau iš natos (ritmingai) skal̃bti, buvo vargas Vvr. Kam be reikalo smulkiūsius drabužius skalbì [su kultuve]: išskalauk, būs gerai ir be skalbimo Vkš. Išleido vandenį, tada ima ir skal̃bia tam pačiam šarme LKT222(Vnd). Kol apdringome vandeny, buvo šalta, žlugtą skal̃biant J. Rankos gels, par dieną skal̃bant End. Apterškia ižomis drabužis, skal̃biant žiemą J. Skalbamà duobė yr gera linams merkti Trš. Jei apsilieji pilvą skalbdamà, girtuoklį vyrą gausi (priet.) Snt. Brėkštant neleida motriškosioms drabužių skalbti, sakydamys tuokart laumes skalbančias M.Valanč. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Jau dabar skalbiù žiemą žlugtelį, dabar nušąlu baltas rankeles JV810. Ei, siuntė, siuntė mane motinėlė į jūres skalbt drobelių JD1099. Skalauju, skalbiu, plaudžiu SD254. ^ Kalba – kaip skalbte skalba Šts. Vis skalbiu – vis juoda, vis audžiu (siuvu) – vis nuoga LTR(Jrb). Vis skal̃bia, o vis juoda Pnd. Giriamas geras, skalbiamas baltas Sln. Balta neskalbta (gulbė) LTR. | refl. K: Da tu drūta, kad skalbíes Jd. Nebebuvau jau girdėjus seniai, ka kas taip skal̃btumias LKT73(Eig). Reikėjo bėgti pro tokį upelį, ten liuob skal̃bsias, plausias visi Lk. Muno Onelė dieną laiko neturėjo, dabar jau vakarą plaunas, skal̃bas Lk. Kad kuriai mergai žiemą skalbiantis vis bjaurios dienos, tai tos vaikesai nemylia LTR(Sln). Va, mergelės, einat skal̃btise jūs vakare kai laumės Vlkš. Saulei nusileidus, negalima skal̃btis – laumę prišauksi (priet.) Vkš. Vieną kartą einąs paupiu toks jaunas vaikis dienos akim ir rado laumes besiskalbančias LMD(Grz). Lininiai užvalkalai gerai skal̃bias ir gulėt gerai Skr. Daba mazgo[ja] drabužius, o pirmu ant upės su kultuvėms skal̃bsies Akm. ║ vandeniu (su muilu ar skalbikliais) švarinti drabužį, mazgoti: Jonas skal̃biamą mašiną nupirko; žinotum, pripratau – be skalbiamõs nebegalėčia gyvent Mžš. Sujuosta viskas, tai ir parveža skal̃bti mamai Vdžg. Skalbiamoji soda rš. Ar turi skalbiamo muilo? J.Jabl. Skalbiamàsis muilas DŽ1. Skalbiamóji lenta DŽ1. ║ intr. turėti ypatybę šalinti nešvarumus: Muilas neskalbia kietame vandenyje rš. 2. tr. aprūpinti švariais skalbiniais, apskalbti: Jeigu boba skal̃bs jį, lopys, kokią naudą iš to ji turės? Skr. 3. tr., intr. prk. smarkiai lyjant, šlapinti, merkti: O kad ėmė lietus in nugarą skal̃bti! Mrj. O lytus žmonėms teškėdams nugarą skal̃bia K.Donel. Visi keliai, dirvos, pamiškės, lietaus skalbiami, telkšojo vandeny J.Paukš. 4. tr., intr. Š šnek. smarkiai mušti, pliekti: Stepas tuojau ėmė vėzdu vokietį skalbti A.Vencl. Kaip tik Nykštukas pasilenkė, senis tuojaus jam ant pečių, šis jį už barzdos – į žemę, prisivedė pas savo lazdą, kad ėmė diedui skalbti! BsMtII139. Laumė besičiaupydama sakė: – Bryzge, brazge, tai tik muša, tik skalbia per zūbus! BsPI70. 5. intr., tr. šnek. daug, godžiai srėbti, valgyti, ryti: Nu i skalbì: nespėju nė pilt, jau trečią bliūdą ištuštinai Ar. Išsivirėva virtinukų, tai ji kad skal̃bia! Vl. Dar daug sriubos yra, gali skal̃bt Plv. | Kiaulės kad skal̃bia, tai ausys linksta! Krž. 6. intr. šnek. greitai eiti, bėgti: Skal̃bk ir skal̃bk per tas lankas, anei kvėpt negali Plk. Skal̃bia, kaip par kenkles gavęs Up. 7. tr. šnek. šmeižti, apkalbėti: Po visą kaimą mane skalbė Ėr. 8. tr. šnek. smerkti, kritikuoti: Su aitriausiu išjuokimu skalbė jisai nedorybes savo vientaučių rš. ◊ bíesui autùs nėrà skal̃bęs juok. apie žmogų, dirbusį įvairius darbus: Tik bíesuo autùs nesù skal̃busi Všv. eĩk (tegu eĩna) į pẽklą (pas vélnią, prie vélnio Pvn) aũtų skal̃bti keik. nešdinkis (tegu nešdinasi) šalin: Eik į peklą autų skalbti! Šv. Tegu eĩna į pẽklą aũtų skal̃bt, ma[n] jis nereikalingas! Snt. Eik pas velnią (prie velnio) autų skalbti LTR. išeĩti (nueĩti Slnt) šunìms aũtų skal̃bti nieko gera nepasiekti, virsti niekais: Išėjo šunims autų skalbti LTsV133(Jnš). káilį (káulus, nùgarą K, Rtr, šónus Vlkv; N) skal̃bti, DŽ1 mušti, pliekti: Ka tie ims káilį skal̃bti, tas rėkti! Ll. Visos sodos bobos subėgo vilko káilį skal̃bti PP62. Skal̃bė káilį, kiek betilpo Lpl. Kartais gi taip skalbė jiems kaulelius, taip tyčiojosi ir pravardžiavo, kaip nebūtų drįsęs joks chamas Vaižg. Aš butą (priemenę) šlavu – pradėjo nùgarą skal̃bti Pj. Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šónus skal̃bti pradėjo K.Donel. [su] liežuviù (liežùviais) skal̃bti DŽ1; L šmeižti, apkalbinėti, taukšti: Gali skal̃bt liežuviù, kiek tik nori – manęs neįkąsi Vlkv. Ka pasensi, matysi, kiek skal̃bsi su tuo liežuviù Trk. Skalbė liežuviais mane gerai ir tebeskalbia dar LzP. šuniẽs autùs skal̃bti nieko neveikti: Sako, siuvėja šuniẽs autùs skal̃ba Ms. \ skalbti; apskalbti; atskalbti; įskalbti; išskalbti; nuskalbti; paskalbti; parskalbti; perskalbti; praskalbti; priskalbti; suskalbti; užskalbti
skalbti junginiai
- skalbti (ir lyginti)