smerkti reikšmė
Kas yra smerkti? smer̃kti, -ia, -ė tr. Š, DŽ; N, L 1. laikyti netinkamu, netikusiu, neigiamai vertinti, peikti: Komunistų partija smerkė individualinio teroro taktiką kovoje prieš fašizmą (sov.) sp. Vengiančius darbo visuomenė smerkia rš. Pasakyti kritišką ar smer̃kiamą nuomonę NdŽ. Smerkti, kas smerktina, daryti, kas darytina šiuo momentu V.Myk-Put. Aš nèsmerku nieko, noru tik tvarkos Krš. Artimųjų nusikaltimus atvirai smerkti neįprasta J.Gruš. Neūkiškumas, švaistymas, nedrausmingumas turi būti griežtai smerkiami sp. Tą bažnyčią patis Liuteris smer̃kia, algodamas ją bažnyčia Antichristo DP204. smerktinaĩ adv.: Lelia, aišku, čia pasielgia smerktinai K.Saj. 2. Sut, [K] skelbti esant neteisų, kaltinti: Visi jį smer̃kia J.Jabl. Nesmer̃k manęs už tai! NdŽ. Tas raštas pačiam man buvo lyg smerkiamasis teismo nuosprendis rš. Jis žiūrėjo tokiom gailiom, o drauge ir smerkiančiom akim V.Bub. Nesmer̃kite ir nebūsite pasmerkti DP283. Kiekvienas, kurs pyksta ant savo brolio, bus smerktinas teisme SkvMt5,22. \ smerkti; įsmerkti; nusmerkti; pasmerkti; persmerkti
smerkti junginiai
- (pa)smerkti