Kas yra kvėpt? kvė́pt interj. DŽ kvėptelėjimui nusakyti: Kvėpt patraukė ligonis plaučiais Grž. Kvėpt, ir padvėsė Jn. Žmogus kai musė – dusyk kvė́pt, ir gatava Grš. | Ką tik šnekėjo, užsimerkė – nė kvėpt! Žem. Vanduovarva iš burnos, o gyvumo – anė kvėpt Žem.