merkti reikšmė
Kas yra merkti? 1 mérkti, -ia, -ė K 1. tr. pridengti akis vokais: Nors nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traiškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos J.Bil. Šaltis akis mérkia Sml. Nuovargis merkė jam akis J.Paukš. | Merkia sapnas jam akis (migdo jį) E.Miež. | refl.: Kai švietė veidą saulutė, jis merkėsi A.Vien. A tos akys nemérkiasis Krm. Ji merkėsi nuo saulės rš. | Vos tik pradeda merktis (migti), tuoj ir šoka per sapną iš lovos Smn. 2. refl. prk. pamažu gesti, mažėti šviesai: Žibalas baigiasi, lempa mérkas Ll. Lempa visai mérkiasi, tuoj ges Ėr. ║ netekti šviesumo, temti: Žvaigždelės merkėsi ir geso Žem. Merkias saulė, vysta gėlės S.Nėr. Rudens diena vos nušvinta, paskubom ir vėl tuoj merkias K.Bink. 3. tr., intr. R akimis duoti ženklą, nurodyti, įspėti: Ans mérkė jįjį, kad tylėtum J. Tu jam nemérk – anas ir be tavęs žino, kas reikia daryt Trgn. Ar nematei, kap vienas kitam mérkė? Mrs. Jai gali grūmot ir mérkt – ji šito reikalo nesupranta Skr. Ir anys merkė tėvui jo, kaip jis jį norėtų minti BPII231. | refl. K: Žiūriu, kad jau jie mérkias Skr. 4. (ppr. su neiginiu) tr., intr. prk. slėpti, nutylėti: Jis už apgavystę nemérkia niekam Ds. Nemérkė, o priejęs stačiai pasakė Ds. Pirmiausia maldauju daktaro, nieko nemérkiant nei slepiant, pasakyt, ar šito liga išgydoma Ml. 5. refl. prk. prastai augti, skursti, trauktis: Gerai, kad palijo, o jau žirniai buvo pradėję merkties Sdk. ◊ ãkį mérkti (kam) vilioti, gundyti: Jau ir merginom mokėjo akį merkti P.Cvir. \ merkti; apmerkti; atmerkti; numerkti; pamerkti; pramerkti; primerkti; sumerkti; užmerkti
2 mer̃kti, -ia, -ė 1. tr. R, K dėti, nardinti į vandenį ar kokį kitą skystį: Aš merkiù žlugtą, drapanas, drabužius į vandenį J. Merkiù linus į marką, t. y. dedu J. Kai pareis mer̃kę, pakrės obuolių Ds. Šiandien Guostuj kanaples merkiau Užg. Merkiu šmirkštynės galą į vandenį S.Dauk. Mer̃k žirnius iš vakaro, tai miltingai išsivirsi Mrj. Anyta verkia, salyklą merkia LTR(Skp). Tokie kubiliukai nedideli tai agurkam mer̃kt (raugti) Rz. Agi jau nė mer̃kiamo [indo] nebeturiat, ka į stiklinę ožkabarzdes sugrūdot! Žg. Kučmeistras ... žmonėm, kai verkė, nasrus kamšė kulokais, kraujo klanan merkė A.Baran. Pūkonus (pūkuotes) tai tik mer̃kia (sūdo) Vdš. | prk.: Karklas ilgas šakas į vėsią srovę merkia rš. Oi tu, panaitėle, ko taip gailiai verki, rūtų vainikėlį ašarėlės[na] merki (d.) Užp. | refl.: Parlaidojo čia, nenorėjo Raudėnūs į [v]andenį mer̃kties (pasilaidoti šlapioje vietoje) Krš. 2. tr. šlapinti, drėkinti: Lietus mer̃kia kožną daiktą Lp. Smarkus lytus merkė jų drabužius rš. | Ka pamidorai nenušaltų, sako, reikią storai palaistyt, vanduo garuo[ja] i šalną mer̃kia Rs. 3. intr. lyti, drengti: Trejetą vasarų paeiliui taip lytus merkė, kad javai ir bulvės ant laukų supuvo P.Cvir. Tai dar jau ir merks, kad užraugė Lp. Per kiaurą dieną mer̃kė Ldk. Skubink, ir vėl pradės mer̃kti Up. Visą dieną kad mer̃ktų ir mer̃ktų, ir tai nebūtų per daug Pc. 4. intr. ppr. impers. labai kaitinti (prieš lietų), darytis tvanku: Vaikai, skubinkitės prie šieno: taip mer̃kia, į pavakarę gali būt lytaus Slv. Rodos, nė teip šilta, o teip merkia – matyt, bus lytaus Vdžg. Šiandie tik mer̃kia, prakaitas tik bėga, mažu bus lytaus Sdr. Šiandie mer̃kia šiluma Gr. ◊ ãšaras mer̃kti verkti: Čion jauni verkia, ašaras merkia – iš visų šalių bėdos! BsO329. úodegą mer̃kti įkliūti: O, ji kada mer̃ks úodegą Mrj. \ merkti; apmerkti; atmerkti; įmerkti; išmerkti; numerkti; pamerkti; permerkti; pramerkti; primerkti; sumerkti; užmerkti
merkti junginiai
- pri(si)merkti