įspėti reikšmė
Kas yra įspėti? 1 įspė́ti tr., intr. 1. SD449, N, Sut, MitI74, L, Š, NdŽ teisingai pasakyti spėjant, tikrai nežinant: Įspė́k, dešinė[je] ar kairė[je] ranko[je] riešutas Skrb. Tas turės įspė́ti, katras uždevė Lk. Gudrus – lei įspė́ja, kas po kubilu pavožta Žml. Inspė́k, katras tavo sūnus Strn. Jeigu tu neinspė́si, ką aš norėsiu, turėsi savo dūšią atiduot (ps.) Aln. ^ Anspėjo kai šuniui vardą Vdn. | refl. NdŽ: Įsispė́k pats, aš nenoriu spėlioti Š. 2. NdŽ įminti: ^ Šimto mesta, šimto austa – kad inspėsi, šimtą metų gyvensi (voratinklis) LTR(An). 3. SD42 nustatyti, suprasti, suvokti: Aš įspė́jau, kad tu esi serganti J. Įspė́k tu dabar žmogus, ką jis ketina daryti Š. Negali savo gyvenimo inspė́t Dglš. Ano neįspėjama liga Lnk. Įspėjo vagį Pln. Ilgai niekas neįspėjo, kas čia būtų per keistenybė V.Myk-Put. Vaiko širdis daug ką įspėdavo LzP. Akylasis būtų įspėjęs jame didžiulę inteligenciją, tik nebuvo kas įspėja Vaižg. Iž čia piga kiekvienam įspėt, kokie buvo visi žmones SPI126. ^ Dievo keliai neįspėjami V.Krėv. 4. paminėti, nurodyti, išvardyti: Įspėti pavarde Ggr. Kažkas įspė́jo muno vardą, o žmogaus nematyti Plng. Sako, kaukas liuob lėkti; kaip įspė́jo, ka kaukas, ir išnyko, nebliko Ms. Tai dariau, – greit įspė́jo apskųstasis Jrk126. Tuokart motina suprato, kur jos berlinkas dingo, tečiaus, nenorėdama sūnaus įspėti, užtylėjo M.Valanč. Vardais raupsuoti buvo inspėjami, idant kožnas jų galėtų sergėtis BPII386. Vardu įspė́t neesmi vertas DK134. Tenai ne vieną kartą randame vardu įspėtas visas tris personas DP258. Rodžiame tatai pirmiaus įspėjamaĩs raštais DP260. įspėtinaĩ adv., įspė́tinai DP541; Sut, N: Tai visa turėtų būt … atmesta, ko rašte teip įspėtinai nėra DP538. Įspėtinai laukia alba išgelbėjimo, alba palengvinimo MT192. ║ laikyti pažįstamu, prakalbinti: Klebonas liuob įspė́s, nujuokins sutiktus žmones, nuglostys – toks buvo geras Ggr. 5. numatyti, išpranašauti: Sako, būsianti šalta žiema – ar inspès? Adm. Aš inspė́siu, kad nebus lietaus Dglš. Paukšteliai jau pavasarį giesmėms įspėję buvo brš. ║ refl. pasitvirtinti tam, kas buvo iš anksto spėta, numatyta: Orą tai aš susapnuoju – vis įsispė́ja Gs. 6. K, J.Jabl, NdŽ nurodyti gresiantį pavojų ar galimas blogas pasekmes, perspėti: Kai ji pasisakė, kad ruošiasi tekėt, tai aš ją įspė́jau, kad tu dabokis Stak. Taip įspė́tas, turėjo jis pasisaugoti Š. Įspė́jau aš aną besistebantį iš gražumo gyvolių, t. y. parspėjau J. Jums rašiau vieną kitą mažmožį įspėdamas, kad to ir to nerašytute J.Jabl. Melduose purpteli senė antis, įspėdama jauniklius V.Bub. Prie tilto plaikstėsi įspėjanti raudona vėliava rš. įspė́jamai adv.: Įspė́jamai pareikšti LKGII518. Įspė́jamai sulojo LKGII514. Kažkoks senis įspėjamai ir kiek niūriai tarė rš. įspė́jančiai adv.: Skambiai, įspėjančiai sulojo kiemo šuo I.Simon. 7. padaryti pastabą: Vieną sykį įspė́s, kitą, o po tam jau baus Rt. 8. DŽ1 paskirti tam tikrą drausminę nuobaudą. \ spėti; antspėti; apspėti; atspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; užspėti
2 įspė́ti intr. 1. Prn suskubti: Eina ažuart rytą, tik kas neinspė́ja, tai popiet Dv. Akėk sa[vo] bulbas, visų neinspė́si Rod. 2. įsitvirtinti, įsigalėti: Kunickis suvežino gan akmenų ir rąstų, o pavasariui įspėjus, pradėjo plytas ir kalkus deginti M.Valanč. \ spėti; apspėti; atspėti; daspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; prispėti; suspėti; užspėti