nuspėti reikšmė
Kas yra nuspėti? 1 nuspė́ti 1. intr. Š, NdŽ, Jdr teisingai pasakyti nežinant, atspėti: Penkiais kilais nenuspė́jo Pns. | refl.: Kai kas tai teip ir nusispėja Kp. 2. tr. NdŽ įminti: Jis pirmutinis nuspėjo karalaitės mįslę J.Balč. ^ Mįslė – par pilvą gysla, kas tos mįslės nenuspė̃s, tam ta gysla nuputės (sija) Pš. 3. tr., intr. numanyti, nustatyti: Iš pradžios daktaras nenuspė́jo ligos Krk. Nuspėjo, kad ir linksmumas ne iš gero P.Cvir. 4. refl. žr. 1 atspėti 4 (refl.): Ka liekarstos nusispė́jo, veizėk – ir pagijo Užv. 5. tr. Š, NdŽ numatyti, išpranašauti: Jug biškį jau įsiveizi, pasku jau i nuspė́ji orą Jdr. Sunku nuspėti ateitį rš. Parvažiuosi, sako, numo atgal – i nuspė́jo viską cigonė Bt. 6. tr., intr. pataikyti: Nenuspėjome laiką pasėti, reikėjo anksčiau sėti arba vėliau pasitęsti Žem. Nuspė́jai ateiti geru laiku Krš. \ spėti; antspėti; apspėti; atspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; užspėti
2 nuspė́ti intr. Dgp nunokti, pribręsti: Až nedėlios rugiai jau bus nuspė́ję Ktk. Jau pribrendęs grūdas, o da nenuspė́jęs Smal. Mano miežiai jau nuspė́jo, balti Mlk. Obuoliai jau labai nuspė́ję Strn. Ką čia da spėdinsi – pilve nuspė̃s (juok.) Trgn. | prk.: Ir nuspėjo jaunos dienos su žaliom rūtelėm LTR(Dkšt). \ spėti; apspėti; atspėti; daspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; prispėti; suspėti; užspėti