spėlioti reikšmė

Kas yra spėlioti? spėlióti, -iója, -iójo Rtr, DŽ, FrnW, spė́lioti, -ioja, -iojo Pln, Kv, Rdn; R, MŽ, LL119 1. iter. 1 spėti 1: Norėdamas atspėti, kas jį mini, ima spėlioti LTR(Srj). Spėliója kaip šuniui vardą Rm. 2. iter. 1 spėti 3: Jijė spė́lioja, kas taip padarė J. Aš lemu mislio[je], o spė́lioju žodžiūse, kad jis tą padarė J. Apie tai galima tik spėlióti NdŽ. Milda spėliója, kas jos žąsiokus išpjovė Dglš. Spė́lio[ja] bobos, kieno tas vaikas DūnŽ. 3. iter. 1 spėti 5: Spėlióti orą NdŽ. Burtinykas spėliõs, kur yra žiedai (ps.) Rmš. Senovės astrologai spėliojo žmogaus ateitį iš žvaigždžių rš. 4. tr. NdŽ įtarinėti. \ spėlioti; įspėlioti; išspėlioti; nuspėlioti; paspėlioti; perspėlioti; prispėlioti

spėlioti sinonimai

spėlioti junginiai

• galima tik spėlioti