įtarinėti reikšmė

Kas yra įtarinėti? įtarinė́ti 1. Š, DŽ, NdŽ iter. įtarti 1: Ant nutarto žmogaus visi įtarinė́[ja] J. Visi jie jį įtarinėjo, kad jis ėjęs naktį prie mergų I.Simon. įtarinė́jančiai adv.: Taip labai į ją pažiūrėjo, taip piktai, taip įtarinėjančiai I.Simon. 2. tr. Žg pravardžiuoti. \ tarinėti; aptarinėti; atitarinėti; įtarinėti; išsitarinėti; nusitarinėti; patarinėti; pertarinėti; pratarinėti; pritarinėti; užtarinėti