virsti reikšmė

Kas yra virsti? vir̃sti, -ta (-ti), vir̃to RŽ 1. intr. R, MŽ, Sut, KBII159, N, O, K.Būg, M, L, Rtr, ŠT103, Š, P.Skar, FrnW, DŽ, KŽ neįstengti laikytis tiesiai, griūti, pulti, klupti (neišlaikius pusiausvyros): Vežimas vir̃sta NdŽ. Paslenkiu šluot pirkios – virstù an šono Žln. Slidu buvo, apyšala, tai kap vir̃to! Pv. Koją žengei, i virstì – slidu Klt. Takelis siauras, sniego gilu, tai vir̃stam ir vir̃stam eidami gyvulių liuobtis Krs. Žiemą buvo slidu, kaip jisai slydo, kaip vir̃to! Šk. Aš privargsu par dieną, einu i virstù, kojų nebipavelku Pp. Kad tik kiek, koją makt, ir vir̃sta Pbr. Jau, regis, virstù ir kitą verčiu, negaliu važiuot motociklu Trgn. Kaip kėlės iš lovos, teip ir vir̃to antruokart, tą pačią koją [sulaužė] Šmn. Galva sukas, eini, virstì Kzt. Kur tik kulnis užkliūna, kivykšt – i virstù Erž. Kai einu, kojos pinas, nors ir šiaudas užkliūva, ir virstù Slm. Tris sykius virtáu, kol išmokau, kaip reik vaikščioti (senas žmogus po operacijos) End. Nebe kokie darbai [seno žmogaus]: jau darai ir virstì Rod. Aš nematau, tujau virstù ant nosės po tas bulbes Žeml. Vaikas vir̃sta i vir̃sta – da nemoka gerai vaikščioti Kv. Ka taip kaip griuvėsas [mažas vaikas] tankiai vir̃sta Grz. Eina [vaikas] įsitverdamas, tai griūva, tai vir̃sta Slm. Žengė par ravą, kaip vir̃to dirvon Žl. Kojos nestipros, kad kiek, tujau noru vir̃sti Krš. Kur ejau, te virtáu, akims nemačiau Stl. Vienas ejo, kitas vir̃to, abudu girti buvo Ant. Kap vir̃to tas kap pėdas ir žumigo Rod. Atsikels, tupu tupu, kuitiniuo[ja] vir̃sdamas Sd. Aš virstù ir virstù, kada ir neatsikelsiu Onš. Šį rudinį su dviračiu virtáu Skd. Parbėgo namo, tik duris atsidarė ir vir̃to per slenkstį Dg. Tokiam pijokuo visi šlunkai valni, vir̃sta kaip kryvalakas Trk. Su arkliu važiavau, gavom virsti, i viskas (lūžo koją) Žlb. Kol vedi parejėv, ne vieną kartą vir̃tov pri žemės abidi Sd. Kad virstái an jo, tai žudusintai Pls. Ka klumpiai paslydo, ka vir̃s aukštynaikas! Všv. Pasigirdo šūvis ir virstančio ant grindų kūno bildesys LzP. Mažas vaikas vir̃sta aukštynelkas, o senas vir̃sta ant nosės Klm. Neėdę visi, sudžiūvę, [girtuoklių] vaikai iš kojų vir̃sta Trk. Neprigersma tep, ka vir̃stumiam iš kojų, ale bet užteko Tl. Teip noriu miego, ka tikrai, ka teip ot vir̃sti iš kojų! Als. Vienu tarpu labai virtáu iš kojų (alpau) Krš. Iš kūtės išvesi, vir̃sta [išbadėjusi] karvė iš kojų lauko[n] Akm. Jei papuola šaut per kaklą, an vietos vir̃sta briedis DrskŽ. Norė[jo]v tą karvę pasukti, ta karvė kaip vir̃to, mun triekšt teip šitai koją [nulaužė] Sd. Atsitrenkė [išsigandęs veršis] į lenciūgą, ka vir̃to, i kojos pasistatė į viršų Bdr. Jeigu kur biškį klampynėlė, tai ir vir̃sta [nusilpusi karvė pavasarį] Mšk. Nenustova [arklys], i gana, pula, vir̃sta, daužos Vvr. Reik eiti į dirvą, o arklys vir̃sta iš plėskės lauk, ans negalia traukti [išbadėjęs] End. Būlo, kasosi, musia inkando, jaučias vir̃sta iž vagos Drsk. Busilai pešdavos vienas su kitu, jei papuola kitam pastvert [galvą snapu], nuo lizdo vir̃sta Vlk. Geniai…, savo snapu medį kirsdami, aukštynoki kone virsdami D103. [Valtys] nors ir svyruoja, bet nevirsta, net ir didelį tinklą rankomis ar riestuvu traukiant LEIV101. Trobos vir̃to veik ant šono Klvr. Kambliais pastatyk, nevir̃s [pėdas] Kls. Reik mokėti šerdis gerai surišti, ka kupetos nevir̃stum Slnt. Vanduo išgriovė krantą, pradėjo tvora vir̃st Jrb. Štulpas nestova – vir̃sta Pln. Traktoriukas vir̃to ir žmogų buvo sulamdęs Vb. Kuršį pastatys pri angos, duris pradarai, tik vir̃s rirėpšt apšalęs Šv. Išejo mergė kriauti vežimų, vir̃sta i vir̃sta visi vežimai Trk. Tie kailiniai vir̃sta teip juokingai kai gyvi Grz. Stačios ragės narinas, vir̃sta ant šono, o lenktinės nevir̃sta Žeml. | Išejom virsdamì (labai prisivalgę), pavaišino Sd. Vaikai, klausydami tos pasakos, net juokais virto J.Jabl. Šito baras, o šitie vir̃sta juoku Skp. Man vir̃sta viskas (svaigsta galva): i dangus, i žemė Ssk. ^ Į balą (pelkę Erž) vir̃tęs, sausas nekelsi DŽ1. Kad žinotumi, kame virsi, galėtumi sėsties Nt. Jeigu žinotum, kur virsi, tai ir pats atsigultum LTR(Grk). Kas lekia zovada, visada greičiau virsta LTR(Vdk). Į katrą pusę jį pastumsi, į tą virsta Jrb. Galvą nuo kūno visą nukirto, kraujas nebėgo, liemuo nevirto (kopūstas) JT479. virstinaĩ adv. K, Rtr, NdŽ, KŽ; OsG114, N, Trk, virstinõs: Įvirto pro duris virstinaĩ Grdm. Neik [senas uogauti], dar virstinõs nuvirsi į kokį avėtyną Krš. Karaliaus kiemas virstinai privirto žmonių – ir važiuotų, ir pėsčia atvykusių I.Simon. Gerai iššertasis sutvėrimas… blaškėsi ir daužėsi… sprandą panarinęs į šalį šokdamas arba virstinai ant žemės parsimesdamas LC1878,9. Už kokius menkus piningus… galįs pusėtinai, o už antrą tiek jau virstinai prisigerti Ns1837,3. vir̃tusiai adv.: Ans antreip, vir̃tusiai rašo Šts. | refl.: Važiuojant vir̃sdavos par Kalėdas rogėm, tai, sakydavo, geriau linai derės, jeigu sniegan išvirsi Alz. O atsistojai ant kojų – tuoj virstas ant šonų ar nosies Žem. ║ lūžtant, linkstant, pakirstam griūti: Medis, kūgis vir̃sta K. Medžiai iš šaknų vir̃sta NdŽ. Kap vir̃sta [medis], ir kur tu pabėgsi Dsm. Nė neprišutina [saulė], ale medžiai vir̃sta, seni Šmn. Kaip duodas medin [aklas milžinas], medžiai griūva, vir̃sta (ps.) Adm. Ir jau beržas pradėjo linkti, virsti – baigė raganos nukrimst beržą DvP126. Ta meška ka nėrė į mišką, tik eglės vir̃sta! Všv. Medis pakirstas virsta J. Pjovė, ir tas medžias vir̃to, labai sutrioškino [moterį Sibiro miškuos] Kp. Rugius ka pjovė, tie rugiai vir̃to ant rugių, ant stačiųjų End. Kad rėžia pjaut, dobilais vir̃sta, o dalgė nei neplakta Slm. Kirto rugelį iš pašaknėlių, vir̃to rugelis iš pradalgėlio (d.) KzR. Rasota žolė, žliugsėdama ir tarsi dūsaudama, virsta į pradalges J.Paukš. O kap jau lišniai permirksta [linai], tai nevir̃sta po mintuvais Pls. 2. NdŽ, DŽ1 staigiai gultis, kristi ar sėstis (pailsėti): Vienuolikės pradžia, reikia vir̃st lovon Sln. Svečiams vos išsiskirsčius, Morkuvienė susirgo – virto užkrosny į lovą ir vaitojo J.Paukš. Juozas virto į šiaudus, bet užmigti niekaip negalėjo Žem. Vakarais senu papratimu vir̃sdavo lovon ir ilgai gulėdavo, užlaužęs rankas už galvos J.Balt. O mes (būrai) daug prisivargę jau į patalą vir̃stam K.Donel. Tai, broli, kad dyvai prie tų ponų, tai dyvai! – rėkė senė, virsdama ant suolo LzP. ^ Vir̃sta kaip žydas į rages (nori pavežamas) Slnt. virstinõs adv.: Pavargau, virstinõs vir̃su į lovą Krš. ║ Kp trumpam prigulti poilsio: Virsk katron nori lovon ir pasilsėsi po kelionei Užp. Vir̃sk, numik valandikę DūnŽ. Gaspadorius vir̃sta valandą ant pailsio BM390(Rdn). Vir̃sk pokaičio, silsėkias Krš. 3. ŠT104 svirti, linkti į kurią nors pusę: Kai atsikeliu – virstì virstì virstì, o paskui atsisėdžiu, i praeina Jrb. Atsistok, virsta an šalį, kojos nebekeravoja Brž. Jei tu mani (alų) gersi, aš tavi pabarsiu. Į pusę nugėriau, jau virsti pradėjau D17. Sėdi, vir̃sta galva, snaudžia Klt. Šito obelis vis tiek žemėn vir̃sta (daug obuolių), i gana Klt. Kitos gėlelės raso[ja] priš oro atmainą, kitos nuvysta didliai, vir̃sta lapai Plt. I te žiūriu – ruduo, vir̃sta visai [pomidorai, išrausti kurmių] Jrb. Visi vir̃sta vir̃sta [burokai], šeštadienį atsodinėjom Bsg. Laivė ėmė virsti ant šono, vanduo semtis per kraštus J.Balč. Laivas mūsų bevirsta jau BPI202. | Jonui dobilai į stubą virsta (arti namų) Erž. Ten medžiai vir̃to į kiemą anims (šalia buvo miškas) Kl. Avietės į svetimą sodą vir̃sta Jrb. Žaluma virto iš pakelės griovių rš. Rugiai, kaip žalios marios, virto vilnimis į šilo pusę L.Dovyd. ║ krypti, kleiptis: Ta dirva virtusi į pietus, ano[je] viskas auga Lkv. Siaura ežia, vir̃sta koja [einant] Ėr. Teip vir̃sta [rankų] nariai lauk, nepamelžu nė karvės End. Ma[n] kaži ko viena koja visai vir̃sta iš sąnario Jrb. 4. suktis, svaigti, kvaisti (apie galvą): Vir̃sta galva ant šono Žln. Atėjau, atsisėdau, galva vir̃sta, ir vėl lapy lapy lovon Slm. Galvą teip sopa, virstè vir̃sta galva Pl. Man galva kaip pradėjo vir̃st – atsikeli žmogus kaip girtas Mžš. Virstì iš to miego (alptinai ima miegas) Dg. 5. Jdr, Dgč, Rud kristi, pulti žemyn (ppr. iš viršaus): Kad ir vir̃siu – neaukštai, ant žemės Vdk. Kaip tos drobynos slydo, teip kaip aš virtáu, kojos leteną ir apsitraiškiau Bdr. Dar nei pusės neišgėrė – nuo žirgelio virst pradėjo (d.) Str. Vanagas vir̃to ant balandžio KŽ. Stogas virto ir žumušė žmogų Dbč. [Degančio namo] stogas vir̃to ant šulnio – ir visi penki [žuvo] Alz. Vieną [brolį] medis užmušė miške: vir̃to medis – ir mirtinai! Žsl. Kūtė vir̃sta žemėn, netaiso nėkas Trk. Riešutėlis kap vir̃to – vištaitei akelę išgurino (ps.) Pls. Jau durų stiklas vir̃sta Vlk. Tas tavo kvietkas antai pasirėmęs an sparno (lapais siekia stalą), rasėt ketina ans vir̃sti End. Ir vėl prijojo žmogų, lauką ariantį, o velėnos į vagą atgal ing savo vietos virsta DS141(Šmk). Vir̃sta sienos mun viršuo, aš blūdiju Akm. | Upė… virstè vir̃sta žemyn KI8. Saulės šviesa virste virto ant visų žmonių rš. | prk.: Vir̃to į duobes (mirė) už tokius nėkus, i ką tu padarysi Trš. Kožną akies mirksnį tūkstančiai žmonių ing grabą virsta Tat. O ką darysi, jug darbas ant darbo vir̃sta Žv. | refl.: Jau norėjau šulnin vir̃stis, vaikus mėtyt ir pati vir̃stis LKKII206(Zt). ║ prk. tekti, kliūti (kieno daliai): Daktaras nepaliks nusižengęs, kalčia vir̃s ligonie Rdn. Visa kaltybė man vir̃s Dglš. virstinõs adv.: Senas galėtumi jau gyventi, ne, ligos, bėdos virstinõs užvirsta Krš. ║ byrėti: Geresni grūdai toliau lekia, kap vėtai, o pelai vir̃sta an daikto Vlk. Bum bum [žemės], vir̃sta (užkasa karstą) Rk. I valciai buvo geri, ka paleis malti tatai, kad virstè vir̃s Sd. ║ Rdn, Tl priverstinai paimti (sumestas lošikų kortas): Vir̃to – glemžkias tą [kortų] kaladę Krš. ║ prk. smarkiai lyti arba snigti: Lytus virsta N. Sniegas, lietus vir̃sta NdŽ. 6. ristis, kopti, lipti per kokį pakilimą, verstis: Vir̃sti per tvorą NdŽ. Pyragai gerai rūgsta, par kraštus vir̃sta Kv. Gėlės kopia tartum miškas ir virsta per tvoras S.Zob. Baltija siautėjo, baltos bangų keteros virto per molą sp. ^ Seniau vaikas par velėną tik vir̃sta, o jau aria Pnd. ║ Šts, Žr ristis (ppr. per galvą ar kūlio): Vir̃sti per galvą NdŽ. Kūliu virsta J. Vienas muzikantas kad pradėjo kūlio vir̃st, kad pradėjo šposyt, visi juokėms Pl. Kad užduodi [katei valerijonų], jegu pagraužia, tai kad duodas, kūlio kad vir̃sta, pasigeria Kp. Ot, kad virtau, tai virtau – net dviem kūliais! Ds. Malūnininkas ištempė visas bures, virto kūliais sparnai, dundėjo girnos (ps.) L.Dovyd. Senelė sakė: – Vaikeli, kai išgirsi griaustinį, vir̃sk kūlio, o tai perkūnas nutrenks Sld. Gandrus pavasarį pamatysi, iš kur parplasno[ja], vir̃sk par galvą Brs. Ut gandras jau yra – vir̃sk kūlio Všn. Kai gandrą pirmą kartą pamatai, reikia kūlio virsti, tada bus visi metai laimingi LTR(Pnd). Pirmą kartą perkūną išgirdęs griūk, kur stovi, ir virsk kūlio LTR(Rm). ║ prk. skubant eiti, lėkti, šokti kuria nors kryptimi: I deviau vir̃sti ant numų Šv. Ka ana vir̃to par tas vagas tiek greitai, ka rietėjo par tas bulbes Žeml. Vir̃to į virtuvę, pasklydo, išniro iš kulšės Rsn. | Grybai tik vir̃sta kunkulio (smarkiai verda) Klt. ║ prk. apie labai skubantį, besistengiantį žūtbūt viską spėti padaryti: Einu į darbus virsdamà Grd. Pats darbas nepaleida, einu virsdamà Krš. Virsdamì, klupdami, ale susišienavom Ub. Kokie batviniai apžėlę, normos kokios, lekam virsdamì, raišdami, klupdami – ravėjam Eig. Ka leka tekina po kiemą, virsdamà Trk. Ka tik padėti visims – vir̃sdamas leka Trk. Virsdamà lankiau vaiką ligoninė[je] Rdn. Trimkūliais virsta Dsn. Ant teboko virsdama, kad ir boba Šts. Pri ėdalo ti vir̃sdamas pula, o ka taip pri darbo! Žr. Jis namon bėgo vis lyg virstè vir̃sdamas KI553. Antys tekinos vir̃sdamos pareina namo Jrb. Lekia net kūlio virsdamì motociklu Klt. Visi iš rogių virto kūlių kūliais Tr. virstinaĩ adv. Trkn. 7. prk. griūti, irti, nykti: Ana jau pati vir̃sta, ta pirkelė Pls. Vir̃sta pečius, nekūrena, tai šunta Klt. Vir̃stančian naman nenori eit gyvent Dglš. 1629 [m.] atidavė Kazakevičiai bevirstančią jau bažnyčią su jo daržais M.Valanč. Viskas vir̃sta, viskas irsta, tep ir gyvenam Žln. Vir̃sta, pūsta visa kas – senam niekas nepadeda Drsk. Ūkinykas ėmė skurst: jo namai pradėjo virst, gyvuliai dvėst, rūbai plyšt LTR(Ukm). ║ gurti, aižėti (ppr. tirpstant): Saulė pradeda tus ledus kaitinti ir tie ledai grūna, vir̃sta Vkš. ^ Giesti družina, až pirkia vir̃sti (labai garsiai dainuoja pajauniai) LKKXIV 202(Zt). ║ būti sunaikintam, nykti: Tokie čėsai užėjo, tai teip ir vir̃to tie dvarai Antš. Vienkiemiai vir̃sta [melioruojant], visi eina į krūvas Škt. 8. N, Vkš, Bsg, Dg prk. mirti: Devintą [dešimtį] varau, jau vir̃sti laikas DūnŽ. Ateis laikas, ir vir̃si Brb. Tos bobutės vir̃sta vir̃sta – ir nubaigs vir̃st Mžš. Vyrai kaip liepai vir̃sta vienas po kito, aš, supuvusi boba, tūruos Krš. Žinai, visi vir̃siav, o rods su saule gyvens Rdn. Eitai žmogus, virstái, ir visa, ne, vark ir kitus vargyk Onš. Nereikia pagalio, patys vir̃stam Drsk. Dabar ir galvos paseko, kaip reik vir̃sti Grd. ^ Senas braška, jaunas vir̃sta Dbk. Sveiki – virsta, traškantys traška Dr. Saulės amžiais negyvensiam, seniejai virstam kai grybai Klp. ║ būti nukautam, žūti, kristi kovoje: Kryžiuočiai viens po kito virto nuo žemaičių smūgių kaip pakirsti medžiai rš. Vir̃to kūnelis kaip ąžuolėlis, lėkė galvelė kai kopūstėlis JD1174. Kraujai liejos, kūnai virto, kaip su dalgiu žolę kirto LTR(Brž). Švytuoj kardeliai kaip žaibai,… vir̃sta broleliai kaip beržai JD625. ║ gaišti, dvėsti: Tai jos (musės) pakarštavoja [musmirės] ir vir̃sta Kp. Mūsų tai vir̃sta musios, tuoj sušluoju – ir pečiukan Slm. 9. turėti polinkį, panašumo: Veizėk, kokia ana yr nu vyru vir̃tusi (smarki, mėgsta aštrius valgius) End. Jeigu būčio vyrišku vir̃tusi, ir eičio į sodą ieškoti draugų Gršl. 10. TP1881,19, DŽ, NdŽ, Rm, Kv, Krš būriu veržtis, grūstis, plūsti: Jaunuomenė virste virto iš miesto, kaip kas pajėgė. Daugiausia dviračiais ir pėsti J.Sav. Žmonės iš bažnyčios virstè vir̃sta Avl. A iš peklos tie žmonys čia vir̃sta, a turgus? Rdn. Iš miesto pro vartus ėmė virste virsti būriai žmonių: visi norėjo pamatyti, kaip degins raganą (ps.) J.Balč. Iš vidaus, kaip dūmai iš pečiaus, virsta aprūkę, paišini darbininkai J.Bil. Ant ko su umaru eiti; vir̃sti, verstis KII36. Pri ano virstè vir̃sta mergos – gražus yr Dr. | Musys virsta į trobą kaip patrakusios Šts. | prk.: Vir̃to iš tos Rusijos čia an galvos, kaip į Ameriką End. 11. J.Jabl, DŽ, KŽ, Kal, Upn, Rm, Šmn smarkiai veržtis, tekėti, plūsti, trykšti, lietis (apie skystį, dūmus, dulkes ir kt.): Vir̃sta šaltinis NdŽ. Iš tę (malūno užtvankos) bistriai vir̃sta [v]anduo Dv. Nė tris sieksnius neįkasė, vanduo virstè vir̃to Erž. Tas vanduo virstè virsta BzF199 (Prk). Taurosta (upelis) virsta iš žemių Jon. Ka pagavo vanduo vir̃sti! Pgg. Aukštas vanduo virsta greičiau kaip žemas Mt. Per [malūno] sienojį vir̃sta [v]anduo Dglš. Kad krau[ja]s kitą sykį vir̃sta iš burnos – alksnių burių geria Šlu. Pūliai munie vir̃to į akis Jdr. O kad aš jojau par žalią lanką, iš dobilėlių rasužė vir̃to JD1174. Praskleid kunigas knygelę, virst mergelės ašarėlės JD1484. Seniau dūmtraukių nebuvo, lubose kurtiniai buvo, atidarai, pastūmei tą pagalį, ir dūmai vir̃sta an stogo Btg. Pro duris vir̃sta dūmai JT452. Kad pradėjo dūmai vir̃st pro vinkšną – nugi gaisras! Mžš. Dunzga ir kriokia mašinos, virsta iš kamino dūmai J.Bil. Dūmai iš stogo kamuoliais virsta J.Sav. Kad [dūmai] vir̃sta, tai keliais kūliais Ob. Adomas, nubraukęs veido prakaitą, pučia per ūsus naminės dūmą, gabanomis virstantį tyliausiam pavakario ore L.Dovyd. Kaukė arklinė kuliamoji, kamuoliais iš daržinės virto dulkės J.Ap. Šaltis balto garo kamuoliais virto į vidų Žem. Kab iš kamino dūmai žemėn vir̃sta, tai lietaus bus, kap tiesiai viršun, tai bus pada (pagada) Pls. ║ verstis į paviršių: Dorojame bulves laukuos, o jų virto Rapolui iš norago tiek, kad žemė atrodė balta J.Balt. | prk.: Jos veidas išbalęs, akys virsta iš kaktos I.Simon. Kad užejo galvos sopė, tai net akys vir̃sta iš kaktos Užp. Nu tokių naujynų akės vir̃sta an kaktos Krš. O kur jis (pasibaidęs žirgas) čia tau bežiūrės dešinės ar kairės, jei iš baimės virsta akys iš kaktos (ps.) J.Avyž. ║ KŽ pilti (apie prakaitą): Manie yra šilta – prakaitas vir̃sta Rmč. Prakaitas man virsta CII521. ║ viršutiniam sluoksniui keistis su apatiniu (ppr. ariant): Brolis pirma, tėvas įkandin keliavo paskui plūgą, o blizgančios velėnos virto į šalį, skildamos ir švytėdamos S.Zob. ║ Plng, Antz gerai, vešliai augti, dygti, tarpti: Vir̃tus suvirtus (labai vešli) žolė paupėj Klt. Rugiai gražūs, net vir̃sta Rmš. Kad rugiai nepaauga, žolės virsta Šts. Naujoj žemėj, ir da durpynuos augdavo [gerai] ir kanapės dviejų metrų, ir avižos vir̃sdavo, ir miežiai Svn. Grybai virste vir̃sta Šts. Usnys vir̃sta dėl šlapio pavasario ir neišdirbimo [žemės] Rdn. 12. P, L, Rtr, ŠT349, DŽ, FrnW, NdŽ, ŽŪŽ74, KŽ darytis kokiam, tapti kuo: Kai toki orai, tai mes, sveikieji, į ligonius vir̃stam Nm. Tokiam amžiuj (turint 50 metų) da sveikata, tai tik mėson virstì (tunki) Slk. Žmogus gali virsti piktadariu – nusidėjėliu, bet jis neturi virsti išdaviku A.Mac. Kaimas iš garbingo lietuviškų tradicijų saugotojo virto degtinės pritvinkusiu liūnu rš. Dar nebuvo žymu jį virtus pūzru Vaižg. Suvis kevalu vir̃sta boba Dglš. Lietuvininkai nenori, kad jų vaikai virstų vokiečiais I.Simon. Ing vokytį vir̃sti I. Aš virtau skrajojamo teatro direktorium A.Janul. Papūgos naminiais paukščiais nevirto, bet nuo senų laikų žmogus mėgdavo laikyti jas prisijaukinęs T.Ivan. Už baltąjį gandrą jis (juodasis gandras) daug retesnis ir linkęs nykti, virtęs net rečiausiu paukščiu Europos vakarų kraštuose LEVI519. Sutrūnėjęs (medis) jau anas, žeme vir̃sta Ml. Ing plėkus vir̃sti I. Pri braškių nagus prikišus reik būt (nuolat ravėti, purenti), į velėną vir̃sta Vdžg. Kviečiai ant lauko vir̃sta į pulverius Plšk. Medžiu virto daigelis, kupsnys kalnu tapo A.Baran. Daug Berčiuose sudegę, nors jų virtusi pelenais tik pirtis A.Rūt. Nebeišsilaikė tas kraujas, vir̃sta skysčiais, ir gatava Kpr. Rugiai į dirses vir̃sta Pgg. Kraujas į [v]andenį pradėjo vir̃sti (susirgus) Krž. A. Strazdo dainos virto tautosakos kūriniais sp. Metai bėga, virsta amžiais, ir toks trumpas atrodo laikas – nuo vakar iki šiandien I.Simon. Ir virto dienos mėnesiais, mėnesiai metais prš. Drumstėsi pavasario ūkana, virsdama rūko gurulais K.Bor. Šlapdraba pamažu virsta sniegu I.Simon. Inžiūrėjau nors patamsyj skraidant viršuj galvų ir užgirdau plevėsuojant sparnus, – dasigodojau, kad paukštės būta, ir baisumas vir̃to juokan BM59(Žb). Anksčiau jis visa tai nujautė, dabar ta nuojauta virto įsitikinimu V.Myk-Put. Pati tiesa virsta jo lūpose apgaulingu melu V.Krėv. „Kaip broliai Domeikos“ apylinkėj patarle virto, norint paminėti broliško sugyvenimo pavyzdį L.Dovyd. Priebalsis v žodžio gale labai suskardėja ir virsta neskiemeniniu balsiu u LKGI83. Palengvėle liuosi lietuviai virto į baudžiauninkus Vrp1892,55. Tas vir̃to ma[n] kaip ir brolis Snt. Nuo to laiko Petras virto darbštus ir teisingas žmogus J.Balč. Vaikiukas pradėjo į vyrą vir̃sti Grd. Jau į vyrus virtáu, kai atsirado plūgai LKT127(Erž). Nebe vaikiška, vir̃sta į motrišką Rdn. Pačios iš vaikų neišejusios, o jau į motynas vir̃sta (apie 16 metų gimdyves) Bt. Žemaičiai virsta į liuterius M.Valanč. Esencija duonos ir vyno vir̃sta ing esenciją kūno ir kraujo Viešpaties DP264. Ametistai šildomi pečiuje: iš ružavų virsta į geltonus A1883,75. ^ Menka tu dulkė, į dulkę virsi Žlv. Teisybė į pasakas vir̃to KzR. Jaunystės prakaitas senatvė[je] pakajum virsta LTR(Vdk). Kas ką mėgsta, in tą vir̃sta Krok. Kai insbaidai, i kiškis vilku vir̃sta Dglš. Taip gaila, taip liūdna, nors akmeniu virsk L.Dovyd. Kur šilta, ten žmonės tinginiais vir̃sta Mrj. ║ Trgn burtų galia įgauti kitą pavidalą, išorę, formą: Kaimyno kalė lėkė ir paršoko par katilą, iš gijų vir̃to pakulos (ps.) Ps. Gana buvo mažiausio neatsargumo, ir nelaimingieji slydo nuo stataus kalno žemyn ir virto į akmenis J.Bil. Vyresnįjį sūnų [žaltienė] ažkeikė, kad virstų̃ ąžuolan BM457(Skp). Virski drebule tu! Visais lapais drebėk! S.Nėr. Ketvirtuos meteliuos virsiu gegule, virsiu, virsiu gegule, skrisiu sodelin LTR(Klt). Turiu tokį botagėlį. Pliauškinu eidamas, ir viskas virsta tuo, ko panoriu (ps.) J.Avyž. Kūčių naktį, dvyliktą valandą, vanduo virsta vynu LTR(Krok). ^ Girtam ir ožka velniu virsta PPr90(Ds). 13. DŽ, NdŽ, KŽ, Pp, Krš, End, Rd, Jnš, Upt, Pnd, Sdk, Č, Alvt, Vrt prk. keistis, klostytis įvykiams, reiškiniams kita linkme: Daba viskas į senovę vir̃sta Kv. An senybinį laiką kad virstų̃, nemokėt žmonės gyvent Sug. Viskas kitaip vir̃to, tie didieji partijos aktyvistai bėgo kai pirmieji į Vokietiją Ktč. Taip tau raguotasis ir stengsis, kad viskas į gera, ne į bloga žmogui virstų V.Krėv. Dasižinojus, kad karalaitė gyva, vėl virsta viskas linksmion pusėn MPs. Jeigu Ievutė būtų sulaukusi šios dienos, kitaip judviem viskas būtų virtę V.Myk-Put. Ten dabar visa kitaip virto: nauji miškai, nauji kirtėjai LzP. Kova su Ordinu virto visos Lietuvos kovomis dėl savo būties A.Janul. Jeigu valdžia vir̃s, karves parduos, pinigų bus Šmn. Dūma veik šiaip, veik teip vir̃stanti KII11. Toleik nevirs tikrai sulyginamas kalbų mokslas ir tikra etimologija, koleik žinojimo tyrinėjai glėbte neužglėbs ištisą kalbyną A1885,208. Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Į mūsų laikus pradėjo viskas kitaip vir̃st PnmŽ. Virto kita gadynė Šts. Tokie laikai vir̃to, turto neturėk DūnŽ. Kai jau vir̃to šitie laikai, tai aš mislydavau: ale kaip dabar reiks gyvent Kpr. Laikas daba vir̃to kitoniškas Krž. Dabar tokia gadynė virto: vaikai protingesni už tėvus Žem. Pikta gadynė virto R, MŽ, N. Būtų gerai, ka daba senovė vir̃stų Krž. Šįmet tokie metai virto Žem. O kokia dabar gadynė vir̃to, kad mūsų puikybė kelius užkirto! JD949. Kai įkėlė gryčion koją, viskas kitaip virto LTR(Užp). | Tarp juodviejų tokia meilė virto, kad nė su kuolu nebūtum jos išmušęs A.Vaičiul. vir̃tusiai adv.: Kas žino, kaip čia yr vir̃tusiai, kaip kas – gyvenam, i tiek Jdr. ║ Ig, Vrn, LTR(Jnš) atsitikti, įvykti: Nigdi nekliūk nei biedno, nei bagoto, – nežinai, kas vir̃s Dkk. 14. DūnŽ, Jž susikurti, pradėti veikti: Lietuva kai vir̃to, ir sugrįžau iš Ameriko Upn. Buvau sena, kaip kulkozas vir̃to Grd. 15. Varn, Vkš, Lk pasirodyti, atsirasti: Must ten iš bado anims tos utys vir̃to Kl. Kad vir̃stantys teip iš kūno, i gan Yl. Pri vaikų blusos vir̃sta Kal. Raudonosios bulbos neseniai vir̃to – bus koks desėtkas metų Klt. | Visokios mados vir̃sta, a spėsi gaudyti Krš. Šalkai madon vir̃to Klt. ║ gausiai rastis, verstis: Rauplės virsta R, MŽ, N. ◊ ãkys vir̃sta labai pluša, perdėtai gerai darbuojasi: Darbšti motera: mėnesį čia dirbo, ãkys vir̃to Brš. ãkys vir̃sta stulpù apie mirštantį, alpstantį, labai išsigandusį, nustebusį žmogų: Pamatau, kad Anės akys vėl virsta stulpu I.Simon. ant nósies vir̃sti intensyviai, smarkiai dirbti: Eini eini, virstì antà nósies, darbų tų! DrskŽ. ant niẽkų vir̃sti netekti vertės: Vysta žolė ir ant lauko lig dalgio pakirsta, aukšti rūmai, gražūs miestai ir ant niekų virsta LTR(Km). aukštỹn kójomis vir̃sti iš esmės pasikeisti: Pasaulis virsta aukštyn kojom, o jai rūpi pliažinis kostiumas A.Vencl. Dabar jau viskas vir̃sta aukštỹ[n] kójoms Jrb. gavė̃nas par žárdą vir̃sta sakoma įpusėjus gavėniai: Sulaukdavom pusę gavėnios, tai sakydavo: – Gavė̃nas par žárdą vir̃sta Kp. gerù vė́ju vir̃sti gerai augti: Ka būtum gerù vė́ju vir̃tęs tas veršis, jau būtų karvė Ms. gerù vir̃sti susiklostyti geroms aplinkybėms: Kad gerù vir̃tus, pareis sūnus gyvas iš karės Šts. Jeigu vaikai būtum gerù vir̃tę, galėtum jau tėvams padėti darbūs[e] Šts. į nė̃ką vir̃sti netekti vertės: Piningas į nė̃ką vir̃sta, už viską pluokštais kišk Krš. [net] iš dir̃vos (iš dir̃vų DŽ, NdŽ, Pnm, dir̃voje, iš dar̃žo) vir̃sti [laukañ] DŽ1, Klm, Šts, Ktk gerai, vešliai augti, vešėti: Šiamet bus duonos: rugiai iš dir̃vos vir̃sta Trgn. Šiais metais rugiai iš dir̃vos vir̃to: dalgį apsukai – ir ant vietos pėdas Slnt. Tie rugiai buvo, iš dir̃vos vir̃to – tokie buvo graži End. Jeigu pasitaikys vėlybas ruduo, ir žieminiai gerai įžels, ateinančiais metais rugiai virs iš dirvos rš. O runkeliai, žinai, tiesiog iš dirvos virsta P.Vaičiūn. Bulbos vir̃sta iš dir̃vos Dglš. Agurkai net iš dir̃vos vir̃sta Šmn. Vargdienio javai užaugę labai gražūs, teip kad iš dirvos virsta laukan BsMtII16(Sln). Kai priauga naudos, net iš dirvų virsta Ml. Javai vir̃sta iš dir̃vų, juoduo[ja] avižos pašaliais Krž. Ta žolė kaip virstè vir̃sta iš dar̃žo Krtv. Kai geras artojus, užderėjo vasarojus, net iš dir̃vos vir̃sta JT315. Užderėjo vasarojus, net iš dirvos virto A.Strazd. iš káilio vir̃sti siausti, persekioti: [Visi pareigūnai Gudijoje] vir̃sta iš káilio, mislia, kad lietuvys paskutinis žmogus Grv. iš kélmo (iš kelmų̃) vir̃sti gerai, vešliai augti, vešėti: Kviečiai iš kélmo vir̃sta Vkš. Rugiai iš kelmų̃ vir̃sta Rod. iš klùmpių (iš kóto NdŽ, Lkč) vir̃sti 1. pargriūti: Ka būtum turėjusi į vieną galą gulėti, būtum i tu iš klùmpių vir̃tusi Kin. Tiek vaikščiojau, daba visai negaliu, virstù iš kóto Grk. 2. nusigerti: Užtat padarė, kad nuo trijų stiklinių iš koto virsti J.Paukš. 3. mirti: Vir̃sta vyrai iš kóto kaip ropės Krš. iš kójų vir̃sti 1. mirti: Nu inkstų vir̃sta iš kójų, baisi liga Krš. Virsì iš kójų kap arklys Žln. 2. NdŽ, DŽ1 pasenti. 3. žlugti, irti: Daba visi jų planai vir̃sta iš kóto Jnš. iš prõto vir̃sti labai gerai augti: Daba vir̃sta miežiai iš prõto Krš. Be jokių trąšų notnėrės žaliuo[ja], iš prõto vir̃sta Krš. iš rañkų vir̃sti nesisekti: Dirbu – iš rañkų vir̃sta Rod. iš šaknų̃ (iš vagų̃, iš žẽmės Krsn, Ėr) vir̃sti Prn, Kt Gs puikiai augti: Bepiga gyvęt, kad javai iš šaknų̃ vir̃sta Dkš. Rugiai vir̃to iš šaknų̃ Graž. Žuderėj[o] kopūstai, net iš šaknų̃ vir̃sta Rod. Iš šaknių̃ gi kartais vir̃sta kopūstai Plvn. Geri burokai – iš vagų̃ vir̃sta Sk. Pas tą pirmą, ką sėjo an pieskos, [kviečiai] kap ėmė augt, tai iš žẽmės vir̃to Vlk. Perniai vir̃to vir̃to iš žẽmės ridikeliai Klt. Javai kap iš žẽmės vir̃sta Srj. Visims rodos, kad ūkininkuo visos gerybės iš žẽmės virstinõs vir̃sta Krš. kaĩp ant mielių̃ vir̃sti labai sektis: Anas ejo kultų (turėjo kuliamąją), sekės gyvent – kaĩp an mielių̃ visa vir̃to JnšM. kìtas lãpas vir̃to viskas iš esmės pasikeitė: Mudu norėjova pas tave gyvęt, bet dabar kìtas làpas vir̃to Snt. liežùvis (liežiùvis) ne(be)vir̃sta nesiseka, sunku kalbėti: Ka nevir̃sta liežùvis in kitą kalbą DrskŽ. Išsiviriau jonžolio, liežiùvis nevir̃sta burnoj, burna sausa Žl. Susikanda žodis, liežùvis nebevir̃sta, ir gatava Svn. meškà vir̃to per tvõrą (per žárdą) sakoma įpusėjus gavėniai: Per pusiaugavį tėvai sakydavo [vaikams]: šiandien meškà vir̃to per tvõrą, reikėjo nepramiegot LKKXIII130(Grv). Meškà vir̃to per žárdą LKKXIII130(Grv). niẽkais (nieku OsG156) vir̃sti NdŽ netekti vertės. nuo prõto vir̃sti stengtis įtikti: Paprašys [mokytojas] kningos jau, penki šeši vaikai vir̃s nu prõto, ka tik kas paduotų Kl. paperaĩs vir̃sti netekti vertės, darytis menku: Visi darbai paperaĩs vir̃to Ds. per gálvą vir̃sti skubėti, stengtis: Par galvą virsdama ejau, puoliau pri skirtinio kunigo išpažinties Šts. vir̃sk ir kélk dirbk visus darbus: Vyriškas ejo išejo, o tu vir̃sk i kélk, tau tik šliaužti i šliaužti Krš. žãgrės vir̃sti žaisti verčiantis per galvą: Eikit, vaikai, žãgrės vir̃st, minkšta pieva Krs. \ virsti; antvirsti; apvirsti; atvirsti; įvirsti; išvirsti; nuvirsti; pavirsti; parvirsti; pervirsti; pievirsti; pravirsti; privirsti; razvirsti; suvirsti; užvirsti

virsti sinonimai

virsti junginiai

(nu)griūti, (nu)virsti, (nu)virsti, (pa)versti, (pa)virsti, pa(si)keisti, perdirbti, (pa)virsti, pamažu virsti, smarkiai kristi/virsti, vartytis/virsti kūliais, virsti kūliais, virsti skysčiu

Ką reiškia žodis virstikuliauti? Visi terminai iš raidės V.

Draugai