sutvėrimas reikšmė

Kas yra sutvėrimas? 1 sutvėrìmas sm. (2) DŽ, sutvė́rimas (1) K, KŽ 1. NdŽ → 1 sutverti 5. 2. NdŽ → 1 sutverti 6. | refl. NdŽ. ║ Sutvėrimas su gluosniais sugydo parlūžusį kaulą Gršl. | refl. NdŽ. 3. sujungimas, pritvirtinimas, pritaisymas: Kurgi laikysis tokių rąstelių sienos be jokio sutvėrìmo Kp. | refl.: Susitvė́rimas, sukibimas KII383. 4. Q113, SD356, R93, MŽ122, Sut, S.Stan, N, K, M, J, LL65 → 1 sutverti 10: Pasaulio sutvėrìmas NdŽ. Dėkavokimėg tam tai ponui Dievui, tėvui mūsų, už geradėjystę sutvėrimo mūsų PK16. Nuog pradžios sutvėrimo to svieto visi esme ant jo baisios pavadinti tiesos SPI3. Nuog pradžios sutvėrimo Dievas sutvėrė juos vyrišku ir moterišku Ch1Mr10,6. Vis[a] pasiliekt kaip iš pradžios sutvėrimo (orig. sutvėrimu) buvo VlnE133. Senas dastamentas tur savėp apreiškimus Dievo nu sutvėrimo pasaulės lig gadynės Kristaus Viešpaties M.Valanč. Pradžioj, pirmą naktį po sutvėrimo, visi gyvulėliai, kur katras gulėjęs, tokius ir plaukus apturėjęs BsMtI11. Po sutvėrimo pasaulės daugel svieto prisiveisė Sln. | refl.:Tie visi daiktai paslėpė savyje ir užlaikė saulės šilumą nuo pat susitvėrimo Blv. 5. Q152,213, SD1176, H179, R, MŽ, P, Sut, N, KI513, M, NdŽ kas sutverta (ppr. gyva būtybė, padaras): Dievs, … svietą šį sutverdams ir budavodams, daugel tūkstančių gyvų sutvė́rimų leido ir kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė K.Donel. Vyrai tegyvena pagal sumnenės kaip silpnam sutvėrimui motriškam čėstį priduodami Mž33. Dievas sutvėrė mane drauge su visais sutvėrimais Vln17. Sutvėrėjas stojas sutvėrimù DP39. Yra kitas gerbimas ir kloniojimas, ir garbė sutvė́rimui prideranti DP536. O stojos [angelas] ižgi ano mielo sutvėrimo sutvėrimu amžinai nuog pono savo prakeiktu ir nuobodum MP84. Didi ir patiešingi yra žodžiai Pono ir ižganytojo mūsų, kuriuos čionai mūsump biednop sutvėrimop … bylo MP112. Nupuolęs sutvėrimas tavas PK26. Iš tų knygų sūdis klausdamasis … teipagi ir kitiemus sutvėrimamus, kam neprisiveizdėjom SPI17. Eikit po cielą svietą, apisakykit evangeliją visiemus sutvėrimamus Ch1Mr16,15. | Visi daiktai, kurie želia, yra sutvėrimai augantys TS1901,2-3. Du tiktai sutvėrimu tegal raminti ugnį, beje [v]anduo ir žemė S.Dauk. Taip dabar tie trys sutvėrimai – kosulys, batai ir pilvas, … vos ne vos iškentėjo kaip sunkiai savo nevalioj DS248. Visas sutvėrimas tai vindas vadinas, ir beigta Pgg. ║ menkas gyvūnas, padaras: Sutvėrìmas stipras žuvelė, ana šaltakraujė Ob. Višta – landus sutvėrìmas Gs. Žiemą miške gyvo sutvėrimo nerasi Dkš. Per žiurkę nėra sutvėrimo špėtnesnio Jnšk. Gal nelabai geras sutvėrìmas to gyvatė, kad prie lojojimo priklauso Pl. Žiūrėsiu, kas čia do sutvėrìmas – pacukas! Jsv. Kas ten par sutvėrìmą!? Rz. Toks pat žmogus kaip i mas, sutvėrìmas, vis tiek Dievo sutverti visi Rt. Gražybė šito sutvėrìmo praklento – nėr kaip pykt Kp. Nelemtas sutvėrimas, žmogpalaikis LL67. Bjaurus sutvėrìmas tas mano senis, o ant senatvės – viškiai Mžš. Piktas sutvėrìmas aš Šmn. Na tai sutvėrìmas: vėl iki dvylikos gausim laukt Smln. Aš kaimo sutvėrìmas, tai į kaimą ir žiūriu PnmA. Visi gyvi sutvėrimai turi turėt liežuvį BsPI51. Tai inkyrùs sutvėrimė̃lis! (apie priešgyną moterį) Krok. Dovydas pasigailėjo dvejų metų sutvėrimėlio (mergaitės) ir parsivedė į namus S.Zob. Juns maži, smulkūs sutvėrimeliai ir taip saldžiai giestat! I. ^ Visi esam Dievo sutvėrìmai Trgn. Dievo sutvėrimas, o į velnią panašus KrvP(Ps). 6. sing. col. Ev, I, SkvMr16,15 visa, kas sutveria (ppr. visa, kas gyva): Ką ženklina žodžiai: „visam sutvėrimui“? Visus žmones viso svieto A.Baran. Persakykite evangeliją visam sutvė́rimui DP225. Nesa yra Viešpatis mūsų ir mistras mūsų, ir Dievas mūsų, o mes sutvė́rimu ir tarnais ir mokytiniais jo DP528. Garbą tau duost bei visas dangus ir kožnas žmogus smertelnas ir visas sutvėrimas Mž161. Tą meilę apgręžė par prabangą sutvėrimop ir niekaniekiump to pasaulio, užmiršęs sutvėrėjį savą DK122. [Ponas,] kursai duost penukšlą visamui sutvėrimui Vln38. Ne tiktai jį mylėjo žmonės, bet ir visas sutvėrimas: paukščiai, žvėriai, medžiai LTR. Saulė užeina visą sutvėrimą LB167. Tada jaučiam kvepėjimą, sutvėrimo atgijimą (d.) Nm. | Drebėjo po jo akimis visas sutvėrimas: dangus, žemė, marios, padangės MP122. ║ menki padarai: Skruzdėlės labai gudrus sutvėrimas J.Balč. 7. → 1 sutverti 11: Pirmutinis praktikos uždavinys … buvo žemaitiškos literatūros sutvėrimas LTI520. 8. Krš → 1 sutverti 12: Pryš kolūkio sutvė́rimą mašinų atsirado DūnŽ. Nū kolkozo sutvė́rimo čia tebesu Pvn. | refl. NdŽ, Vvr, Krt, Sdb, Kp: Aš gimiau Lietuvos susitvė́rimu Lk. Daba trigubai daugiau primelžiam pieno kai pradžio[je] kolūkio susitvėrìmo Lnkv. Nū pat kolūkio susitvė́rimo raštinė[je] sėda Šv. „Tėvynės sargas“ praneša apie susitvėrimą Lietuvoje draugystės „Skaitymo knygų ir laikraščių bei jų platinimo“ rš. 9. prk. prigimtis, būdas: Jis žydiškas, žydiško sutvėrìmo Pbr. Ant sutvėrìmo gražus būtų žmogus, ale teip tai neteisingas Lnkv. Tas vaikas iš viso sutvėrìmo mamos (panašus į mamą) Upn. 10. sandara: Pramušei ledą – radai sidabrą, pramušei sidabrą – radai auksą: itai kiaušinio sutvėrìmas Klt. 11. Kv, NmŽ tarpkojis; lyties organai: Kas par sijonai dabar?! Pasilenks – visas sutvėrimas matomas Šts. Trumpu sijonu mergė tūpės – ir sutvėrimas matyti Nt. Nekokios dab[ar] tos kelnės y[ra] – visi sutvėrìmai matyties End. \ tvėrimas; aptvėrimas; atitvėrimas; įtvėrimas; ištvėrimas; nutvėrimas; patvėrimas; pertvėrimas; pritvėrimas; sutvėrimas; užtvėrimas
2 sutvėrìmas sm. (2) 1. refl. NdŽ → 2 sutverti 1 (refl.) 2. refl. KII306, NdŽ → 2 sutverti 5 (refl.). 3. refl. → 2 sutverti 6 (refl.): Susitvė́rimas, susikirtimas KI587. | NdŽ prk. susiginčijimas, susivaidymas, susiriejimas. 4. sustiprinimas, atgaivinimas: Rūgštimas, sūrimas – širdies sutvėrimas Šts. \ tvėrimas; aptvėrimas; įsitvėrimas; nutvėrimas; patvėrimas; pritvėrimas; sutvėrimas; užsitvėrimas

Ką reiškia žodis sutvėrimpalaikis? Visi terminai iš raidės S.

Draugai