sukibimas reikšmė
Kas yra sukibimas? sukibìmas sm. (2) J 1. → sukibti 1: Pirminis užgijimas, arba užgijimas tiesioginiu sukibimu rš. | refl.: Iš atomų sūkurių ir susikibimų atsiranda žemė ir žvaigždės EncVII961. 2. ryšys, sąsaja: Kūdikis veikiai ima suprasti tokį sukibimą verkimo su žindymu rš. \ kibimas; įkibimas; pakibimas; prikibimas; sukibimas; užkibimas