sukibti reikšmė
Kas yra sukibti? sukìbti intr. 1. sulipti į vieną daiktą, susijungti: Ilgai raštuose bežūdams, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Klejuojamas dirbinio dalis reikia suveržti, kad juo sukibtų rš. Sukibo prie kits kito N. Pyragai po pečiumi kildami sukimba J. Vėjas pustė nesukibusį smėlį vėpūtėsna rš. Nuo kalkių veikimo dirva sukimba į gabaliukus rš. Žemė laikosi sukibus į žirnio ar riešuto dydžio grumstelius rš. Stambi miltai – duona nesukibs Šts. Žiūrėk, kad kleckai nesukibtų! Skdv. Anudu y[ra] draugai, sukibę kibiai Šts. Kai Gražulė (karvės vardas) kelas, rietai sukibę (tokia riebi) Krš. | prk.: Sukibus reikalams būrio žmonių, pasidarius jiems vienu kelmu, mes jau gauname draugiją A1884,51. 2. prk. susidraugauti: Mūsų vaikai sukìbo, ir vienas be antro nė valandelės Up. Juk anuodu tesukìbo nu tų talkų Slnt. 3. susikabinti į ką nors, susmigti: Daug vėžių sukìbusių į anos (meškos) vilnas PP40. Pagonys sukibo į aną ir pradėjo draskyti it šunys maitą M.Valanč. Iki barnių nepriėjo, o jau plaukuosna sukibo KrvP. Kaip ten mun sukibs į kudlas, tai būs jomarkas Up. Į mane sukibo vaikų būrys rš. Tik berniukas vargų neužmirš, jie erškėčiais į širdį sukibo rš. 4. susikabinti vienam su kitu, susiėmus laikytis draugėje: Visa veselija, į vieną kektą sukibę, sukas sukinį JR86. Sukibo į ratą aplink jį rš. Dvi sukibę pušys sverdėjo rš. Kiemai buvo sukibę (vienas prie kito, susisiekdavo), susišaukti galėjai Nt. | refl.: Susikibę kaip skruzdės pavasarį LTR. Mergaitės vaikščiojo susikibusios rš. 5. supulti (ką veikti), sukrusti: Sukibę visi pavertė žabarų vežimą Žem. Tuojau visi sukibo į darbą Žem. Visiems sukibus, namus pastatysim Žem. Sukibusys visi ąžuolą kirsti S.Dauk. Turkai gynės, bet prancūzai kaip sukibo, tujau juos atmušė nu jūros pašalio M.Valanč. Jei ale viena tų ar tų nor medaus vogti, bitys tokią sukibusios šalin velka arba nužudo LC1883,21. Sukìbkiat šluoties, vaikai, sukìbkiat! Šts. Vyrai, sukibkiat su buomais, ir įkelsma rąstą Skdv. 6. susiimti, pradėti muštis, peštis, ginčytis, bartis: Senis sukibo su ja į ginčą rš. Ir kad sukibs vyrai peštis! Lkš. Abu rikiu sukibo grumties S.Dauk. Išpuolusi įgulė atrėmė kryžeivius ir į aiškią mūšą sukibo S.Dauk. | refl.: Nė pats nepajutau, kaip mes susikibom už krūtinių B.Sruog. Nežinia, su kuo rytoj susikibsime kovoj B.Sruog. Namie tai kai advikatai susikìbę, o kai išeina lauka, tai sukloję pečius eina Jrb. Jis norėjo pagaliau susitikti su šiuo dingusiu priešu, susikibti su juo rš. Priešai smarkiai susikibo rš. Povilas gynė savo teises, susikibdavo su didesniais J.Dov. Juodu buvo smarkiai susikibę, vos nesusimušo Gr. Susikìbo kaip katės, ir perskirti nemona (negalima) Ds. Susikibo į krūtis Brt. Suskìbo į kalnierius abu Lnkv. 7. rūgstant sutirštėti: Pienas benorįs sukibti, jau gyžtąs Šts. \ kibti; antkibti; apkibti; atkibti; įkibti; nukibti; pakibti; prikibti; sukibti; užkibti