kibimas reikšmė
Kas yra kibimas? kibìmas sm. (2) NdŽ 1. → kibti 1: Skudrus dalgis turia kibìmą į žolę, neatsipjauna Šts, Trk. 2. kabinėjimasis, kibinimasis: Ma[n] tie kibimai nepatinka Gs. 3. ėmimasis darbo: Ryto[j] būs kibìmas į šieną Varn. 4. puolimas: Nė kokio kibìmo nebdaro, tik ginas Šts. \ kibimas; įkibimas; pakibimas; prikibimas; sukibimas; užkibimas