landus reikšmė
Kas yra landus? landùs, -ì adj. (4) 1. kuris gerai lenda, sminga, smailus, aštrus: Tas mietas yra landus, nes ano galas yra smailus Slnt. Šis peilis landùs – eina par duoną kaip par vandenį Brs. Šakė su gelžiniais nageliais buvo landèsnė kopti, neatsikriušo Šts. Landus grąžtas siurbte siurbas į medį Šts. Lapė turia dantis it vargonus, bet landžius it ylos M.Valanč. landžiai adv.: Du arba tris landžiai ir dailiai padrožtus virbalelius par aulį ir par visus korius taip pardurkiat S.Dauk. 2. Km kuris mėgsta visur landžioti, visur prilenda, prieina: Mūs katinas yra labai landùs Mrj. Višta landùs sutvėrimas Gs. Buvusi pas mus karvė tokia landi, kad jokiu būdu nesisekė jos sužiūrėti V.Krėv. Landūs neregėti renkasi svečiai: vartuos, palei klėtį rangosi žalčiai S.Nėr. Šiltomis dienomis musė yra judrus ir labai landus gyvis rš. Tu landùs, tai ir randi visko Alk. Ot landùs vaikas, visur jo pilna Lš. Matai, prie moterų landus Šd. 3. kuris visur įlenda, skvarbus: Turbūt prieš atlydį landùs toks sniegas Brs. Landus rudens vėjas visur pasiekia rš. | prk.: Kur neįlenda žmogus, ten įsiskverbia landi jo mintis rš. 4. BŽ264, Kp, Up kuris drįsta ir moka visur prilįsti, išprašyti, gauti, ko reikia: Anas landùs, tai visko ir turi Sdk. Pasidarė labai landùs – lipa pats aruodan (nebelaukia, kol duos) An. Landùs žmogus labai neskenčia Užp. ^ Kas sklandus, tas ir landùs (žmogus, kurs drįsta ir moka visur prieiti) J. lañdžiai adv.: Ana lañdžiai (įtaikiai) šneka Prk.