mietas reikšmė
Kas yra mietas? miẽtas sm. (2) kuolas, baslys: Karvė miẽtą ištraukė i pargyliavo numie Slnt. Pritašė daugybę miẽtų, kana kiek torų galės apsitverti Užv. Žardo miẽtai papuvę Dov. Vikius deda į mietus, kad išdžiūtų Trk. Pri kožnos duobės įdura mietalį, idant pavasarį žinotų vietą, į kurią reik diegą įkišti S.Dauk. Par kiemelį su mietù varysiu JD1552. Torose mietų nebuvo regėti: toki žiema, tiek sniego Lnk. Toras tol vaikiai tvėrė, kol mietą į žemę galėjo įdurti (lig mėšlų vežimo) Ggr. Į parmerktą žemę miẽtą mintinai įminsi Slnt. ^ Galva kaip su miẽtais sudaužyta Kž. Ans be mieto nė iš vietos Šts. Šarka nu mieto – kita į vietą VP44. Nepasilenka šis, it mietą prarijęs VP33. Stovẽ, kaip miẽtą prarijęs Rt. Plepa it girtas, mietus graibydamas S.Dauk. Skaito kaip girtas po miẽtais KlvrŽ. Nešnekėjos metus, ejo kaip miẽtas pro miẽtą Krš. Pareis Žalė pri sieto ir be mieto Šts. Kaip vė[ja]s bėgo, kaip mietas atsidūrė LTR(KrvP). Kai pareina pasiutimas, gali miẽtą tašyti an galvos (ramus, ne priešgina) Krš. Man ant galvos nėkas mieto netašo – ko aš skubėsiu Dr. ◊ lýg iš miẽto išspìrtas nei šioks, nei toks: Ta vaikas lygu iš mieto išspirta Šts. mietù dùriamas nevikrus, nepaslankus: Šį metą į jūso vaikis mietù dùramas Slnt. neĩ į tvõrą (tõrą), neĩ į miẽtą niekam tikęs; nei šioks, nei toks; nei šį, nei tą: Čia vėl būs kalba: nei į torą, nei į mietą Skd. Tai pasakė: nei į tvorą, nei į mietą Grk. Tas tavo pasakymas nė į torą, nė į mietą nepanašus Vvr. Nė į torą, nė į mietą nuplepėjai Slnt. per miẽtą (pùlti) labai smarkiai, nieko nepaisant: Pùla par miẽtą katinas Lkv. Žmonys pùla par miẽtą Krtn. Ans par mietą smerkas pri anos Dr.