įdurti reikšmė
Kas yra įdurti? 1 įdùrti, į̃duria, įdū́rė 1. tr., intr. SD387 įbesti, įsmeigti: Įdùrk su adata J. Neįdùrk man piršto Š. Pentinais įduriu (paraginu) arklį R333. Įdū́rė kaip su adata Kl. Ir įdūrė kaip su yla Sim. Įdūrė į žemę šakelę BsMtII180. Įdūręs žambį, atskubėjo prie motinos rš. Mama įdūrusi karvės mietą į pelkę – negaliu išlupti Mžk. Aš įdursu (pririšiu už mieto) karvę ir pareisu numie Nt. Mietą įdūrę (sklypą atmatavus), pradėjom gyventi – nei stogelio, nei žiogrelio Dr. Įdū́riau su tuo pagalėliu virvelę į paltį Rm. | Kap nosį įduri į kupetą, kvapas toks pasidaro Krtn. ^ Peluzė stypsojo it įdurtas, veizėdamos į dailius gyvolaičius S.Dauk. | refl. tr., intr.: Aš į koją įsidū́riau K. Neįsidùrk piršto šakaliu Š. ║ intr. įgelti: Bitė į lūpą įdū́rė Prk. | prk.: Žodžiais įžeidžiu, įduriu R28. 2. tr. nukreipti, nusukti (ppr. akis, galvą): Ėjo akis įdūręs į žemę Žem. Tylėjo it negyvi, akis į stalą įdūrusys S.Dauk. Akis įdū́ręs veizėjau, o nėko nemačiau Slnt. Eina galvą įdūręs į žemę rš. Kojas į pat lubas įdūręs knarkė Vaižg. | refl. tr., intr.: Ko įsidūrei (įsižiūrėjai) palubin, ar ką nematyta pamatei? Ds. Įsidūriau į sieną ir tyliu, gėda nesitverdama Plng. Davatka eita nosį įdūrusis Šts. 3. tr. įsiūti, įdėti, prisiūti: Čia perkelio neįdùrsi – netinka Rm. Martelė įdū́rė rankoveles Prng. | refl. tr.: Suknutė buvo par trumpa, tai par vidurį diržą įsidū́riau Skr. 4. refl. įsiterpti: Į tą girią įsìduria galas pelkės Smln. 5. intr. sekti, važiuoti iš arti, iš paskos: Įdūręs važiuoj paskui B. ◊ gálvą įdùrti į príegalvį atsigulti miegoti: Šmakšt į priegalvius galvas įdūrėm ir užmigom rš. šìrdį įdùrti įskaudinti: Įdūrė jam širdį vienos kūmos žodžiai LzP. \ durti; antdurti; apdurti; atidurti; dadurti; įdurti; išdurti; nudurti; padurti; pardurti; perdurti; piedurti; pradurti; pridurti; sudurti; uždurti