šmakšt reikšmė

Kas yra šmakšt? 1 šmàkšt interj. KŽ, MS, Slnt; M 1. K, K.Būg, Š, DŽ, FrnW bast, durst, smigt (greitam, staigiam bedimui, dūrimui, smeigimui, įsmigimui nusakyti): Šmàkšt peilis įlindo į gilumą piršto, duonos J. Šmàkšt par ledą žuvį su duru J. Šmàkšt peiliu į šoną NdŽ. Ašiai pušin [kirviu] šmakšt, skieda kakton pakšt! LTR(Slk). Šmàkšt visą koją su šake parvarė Vvr. Dabar tuojau šmàkšt adeta [ligoniui] Žr. Baisiai nedora karvė: šmàkšt su ragais, i pradūrė kitai šoną Ėr. Pusėn upės inbridau – šmàkšt stiklas kojon Klt. Senis šmakšt su pirštu tą akį ir išdūrė SI185. 2. NdŽ kyšt (staigiam įkišimui ar iškišimui nusakyti): Boba atėjo lankelio ant kopūstų kubilėlio, jie greitai šmàkšt – ir neškis Slm. Ar ubagas pasipainios – šmakšt čielą torielką miltų Žem. Šmàkšt pirštą į ausį Vkš. Nudega nagus – tus nagus šmàkšt į burną tujau Als. Boba senus marškinius šmàkšt į pečių Jnk. Šmàkšt špygikę – aš į kuprą! Krš. Šmàkšt šmàkšt sukaišiojo daigus, o nepaliejo Krš. Šmàkšt ranką į kišenę, žiūriu – pinigų nebėra Jnšk. Štai smaigą daržininks į pečių šmakšt įbruko V.Kudir. Aš pribėgau, šmàkšt užkišau tą skylę Grk. Tą [skylę] paregėjus, gyvatė šmakšt ir užkišo su savo uodega TS1900,2–3. | Nepatylės – šmàkšt savo liežuvį ir inkiša! Rgv. 3. greitam įlindimui, palindimui ar išlindimui nusakyti: Mudviem bestoviant šmàkšt i išlindo [pelė] Jrb. Šmakšt po pelude palindo [šeškas] Gs. Šmakšt [katinėlis] ir vėl po akmeniu, kai griaustinis sutrenkia LTsIV525. Sužaibavo – šmakšt [velnias] po akmeniu pasilindo ir kiūto BsMtII58(Srd). Vilkas tuoj šmakšt ir inlindo [į maišą] LTR(Srj). Žaltys kaišioja liežiuvį šmàkšt šmàkšt Sml. ^ Šmàkšt yla iš maišo Dkš. Šmàkšt kaip yla iš maišo Užv. Šen brūkšt, ten brūkšt – šmakšt į kampą (šluota) LTsV599(Ldvn). Šen šmakšt, ten šmakšt – vis ant vietos (durų skląstis) Gsč. Iš kaulelio brakšt, į skilandį šmàkšt (riešutas) Gs. Plikas į gauruotą šmakšt (ranka ir pirštinė) rš. 4. greitam įėjimui, įbėgimui ar išėjimui, išbėgimui nusakyti: Šmàkšt įlindo į miežius kiaulė J. Šmàkšt įnėrė į kitą kambarį Gs. Zuikys per tais duris šmàkšt i lekia Prn. Brolis led paspėjo pravert duris, šit šuniukai pirm jo šmakšt pro duris ir supuolė tuojaus draskyt žemę BsPII161(Šd). Čia šmàkšt, ten šmàkšt, ir laikas praeina Iš. ^ Lojęs lojęs šunelis šmakšt už durų (liežuvis) LTR(Rk). 5. NdŽ staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Šmàkšt i jis jau čia! Gs. Kur bus buvusi, šmakšt priešais davatka – už virtuvo capt! Žem. Kol atidariau [šautuvo] gaidžiuką, šmàkšt vanagas ir nusileidos už miško BM289(Krš). Vyskupui išvažiavus, šmakšt ir yra uredninkas klebonijoje TS1903,11. Čia sveikas, gyvas, čia šmàkšt ir numirė Gs. Ėjo ėjo ta mašina, tik šmàkšt i neina Sdr. Dyselys šmàkšt ir nuėjo pusiau (lūžo kumelei užsistojus) Kt. Įsideda trisdešimt rublių, šmàkšt – kelyje pavagia tuos pinigus Slv. Tik nuėjo į Gelgaudiškį, šmàkšt dešimt rublių ir paleido Skr. Ma[n] šmàkšt i nulūžo kraštas danties Jrb. Vokietys pašaly šmàkšt i ataėmė [kumelę] Pbr. Šneka, šneka, šmàkšt atsisukę i kitaip daro Krš. Šmàkšt vaikas užkrito (gimė) – kur bespruksi! Krš. Šmakšt ir atėjo [mintis] į galvą rš. Oginskis šmakšt ir susirgo Žem. Tuo tarpu šmakšt atėjo raštas nu karaliaus M.Valanč. Šmakšt ir patvino kaip vanduo Sz. ║ šiaip kokiam greitam veiksmui nusakyti: Aš šmàkšt spynukę ir užspaudžiu Mrj. Šmàkšt šmàkšt po šmotelį, ir surijo Gs. Šmàkšt ir prarijo kap šuo muilą Vv. Ji atėmė nuo jaunosios vainiką ir šmàkšt apmovė su kepurėle (ps.) NdŽ. Vos aš pradėjau kirsti šakeles, man šmakšt! nusmuko kirvis ir nukrito į gilų vandenį Vd. Sugrėbi su šienu, neši – šmakšt iškrito ir šliaužia gyvatė Ob. Vilkais šmakšt ir atsuko jam uodegą LTR(Jnš). Lapė šmàkšt nuog ragutaičių nušoko (ps.) Kb. Anas bovijas bovijas [dirbdamas], aš šmàkšt šmàkšt, ir gãtava (greitai padarau) Žl. Jums, jauniems, rodosi, kad taip šmakšt viską ir padarysite rš. ^ Kur buvęs, kur nebuvęs – šmakšt už bambos (durų rankena) Pšl. 6. šmaukštelėjimui botagu, rykšte nusakyti: Vytele šmàkšt, šmàkšt – kelkit, moteros! Kiek galit [miegoti]?! Pg. ◊ nė̃ ne šmàkšt tylėti, visiškai nieko nesakyti: Pabažna: kai pačios vaikam atsitiko (susilaukė nesantuokinių kūdikių), nė̃ ne šmàkšt! Mrj.
2 šmákšt interj. 1. NdŽ, Brs staigiam, smarkiam bedimui, dūrimui, smeigimui nusakyti: Ta šmákšt su peiliu anai į tą galvą, teip į smaginis Šts. Aš su tuo iešmu anam šmákšt i šmákšt, šmákšt i šmákšt Všv. Tas savo kirvį šmákšt į vartus įkirto KŽ. Šmákšt man su šakėm pro pat nosį – ko tik neįdūrė! Sml. 2. Trk staigiam, smarkiam įlindimui ar išlindimui, įkritimui ar iškritimui nusakyti: Šmákšt įlindo [šuo] čia Vn. Šmákšt kaip šapas į eketę Krkl. Sūris šmákšt iškrito [varnai] iš snapo KŽ. 3. Rdn staigiam, smarkiam kyštelėjimui, įkišimui, pakišimui nusakyti: Pakabins [tešlos], šmákšt po pečiaus Jdr. Šmákšt popierį pakišau (parodžiau) Krš. Šmákšt į kišenę, i nešuos Všv. Šmákšt špygą – nieko negausi! Krš. 4. staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Šmákšt viską [marti] užrakino! Krš. Šmákšt šokos į mūso kalbą DūnŽ. Ana šmákšt ir nuvažiavo į Klaipėdą Brs. Šmákšt liežuvį įkišo, ir atejo kratyti Krš. 5. K, FrnW greitam, smarkiam smūgiui botagu nusakyti.