šapas reikšmė

Kas yra šapas? 1 šãpas sm. (2) KBII53, KI705, K, FrnW, NdŽ, DŽ1, Mrj, Al, Krš, Erž, (4) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, Mžk, Žg, Škn, Ar 1. Lex82, Q496, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N(Rg), E, L, LL319, Rtr, Prk, Rz, VšR, Al šiaudagalys, krislas: Vanduo prinešė šãpų J. Pačiais pavagiais, iš abiejų pusių upės, kaip užbrėžta juodavo apsekę šapai ir šamalai Žem. Gandras, stypinėdamas po laukus, renka šapus Žem. Javai yra vieni šapaĩ, vanduo su šapaĩs MitI136(Klp). Skruzdė už save didesnį šapą pavelka rš. Šãpas įspringo į gerklę KŽ. Neįsigalįs esu: įkrito į akį šapas kaip kepalas Šts. Šapelis įpuolė į gėrimą B, N. Tavo sėmimo vandenio aš negersiu: šapų̃ prikritęs Mžš. Įmesk šãpą į vandenį, tegu išlipa bitė Mžk. Kaip tik pareina gyvolius šėręs, tai tuojau pilna troba šãpų Kv. Kad ir prilindo visokių šãpų už kaunieriaus Auk. Inlindo pirštan šapùkas Sld. Pradėjo šapùs po vieną pašioti iš lizdo PP11. Tę upelis teka, tę šapelius neša JD989. Pažiūrėkit į eglyną, pamatyste skruzdėlyną, tūkstančiai bėgioja, šapeliùs nešioja (d.) Š(Prnv). Sruzdėlėlė ta mažiausia neša šãpą kuo didžiausią (d.) Sdb. Vijau vijau [virvę] iki šapiùko Ar. Šapẽlis, šapùkas, šapeliùkas, šapelýtis NdŽ. Pavasarį, kap vanduoj upėn pakyla, daugybė visokių šapelių su vandeniu plaukia Lš. Vos šapeliui kritus ant jų lizdo, tujaus visos sukunša ir skuba gelbėti namo savo M.Valanč. Šapelių atnešt nojo (nuėjo), prakartėj jam paklojo SGI62. Savo rankų nesutepsi tu nė šapeliù NdŽ. Ėdė ėdė, šapukùs laižo [karvė], da birbia, da noria ėsti LKT117(Rs). Lauke visokių lapelių, šapẽlių, stabarų, – kiek te avelei reikia Ktk. ^ Velka kaip skruzdėlė šãpą DŽ, NdŽ, Škn. Tuos du šimtu [rublių] teip kaip upė šapus nunešė BsPIV206(Brt). Išnešė kap upė šapùs Dkš. Reikėjo parsivežti iš brolio motiną su tėvu, kuriuodu ten marčiai buvo kaip šapas akyse KlbXVII99(Slnt). Sudžiūsiu lygu šapas iš ilgesio LzP. Kūjis jam kaip šapas SkvJoz41,20. Prikibo kaip šãpas prie vilko uodegos Škn. Lenda it šapas į uodegą S.Dauk. Trinas kaip šapas po subinę Gd. Įkrito kaip šãpas į bajoro kelnes Šll. Graibo kaip upė[je] šapus TŽI314(Sd). Jie sukas kaip šapas eketyje – ant vietos Blv. Su šapeliù avies nepašersi Gršl. Kada upei šapai (= šapų Sch101) pakako? B487,543. Skęsdamas ir už šãpo griebias Vl. Ant kito matai vežimą, o ant savęs nei šapẽlio KŽ; M. Ant kito šapą pamato, o ant savęs nė vežimo nemato LMD(Sln). Ta motina ant savo vaiko nemato nė šãpo, o ant kito – i aguonos grūdą Erž. Kito akyje ir šapą matai, o savojoje – nė rąsto PPr120. Išmesk pirma iš akies savo rąstą, o tada ieškok artimo akyje šapo aba krislo brš. Šãpų lãpų nepavalgysi Vlkv. ║ žabaras, žabas: Šapą galiu pakelti nuo tako, kur turi praeiti žmogus J.Gruš. Matos ir šapaĩ an medžių Ign. Mergikė, Juozapo pažadinta, atsikėlusi sukūrė ugnį, užkaitė pusrytį; pati pavirtusi ant šapų šalia ugnies užsnūdo Žem. Tokiais šapaĩs neįkursi ugnies Grž. ║ smulkus kaulelis, ašaka: Išrenki, kad nebūtų tų šãpų [silkėje] Grnk. | Šãpai vieni bėr, t. y. kaulai, o mėsos nebėr to senio J. 2. prk. apie silpną, menką žmogų: Šãpas besu, o buvau otrus Šts. Vyrai seniau buvo, ne koki šãpai KzR. Pasitraukit, šãpai, aš pats eisiu (sako girtas jį prilaikantiems) KzR. Tai manai, kad aš šãpas: žiūrėk, pilni aruodai grūdų Vlkv. Kraujo bangos aplink siaučia, žmogus – niekniekis, šapelis S.Nėr. Mano dėdė ne šãpas: prie tos valdžios jis daug gali Jnš. ^ Svečias – ne šapas J.Jabl. 3. Jrk32 prk. labai mažas kiekis, truputis: Laukuose nesimėto nė šapas sp. Nekušink nė šãpo svetimo J. Juo visi pasitiki, jis nė šapẽlio svetimo nepajudins Jnš. Nei šãpo šiaudų nėra NdŽ, Škn. Šieno nei šapẽlio nėra Skr. Tuščios ėdžios, neliko nė šãpo – viską arkliai suėdė Ėr. Viskas gi čia mano rankų darbas,– niekas man dykai nė šapo nedavė A.Gric. ^ Dėl šapẽlio nesuk iš kelio Ut. Iš šãpo priskaldo vežimą Žg, Škn. ◊ ikì paskutìnio šãpo visiškai viską: Išpardavei giraitę – tokias pušis! – iki paskutinio šapo A.Gric. neĩ šãpas nuo galvõs nenukrìs nieko bloga neatsitiks: Vyresnybė atsakys, o nuo jų nei šapas nuo galvos nenukris TS1898,10. ar šãpai, ar lãpai nesvarbu, vis tiek: Jam vis tiek – ar šãpai, ar lãpai Gs. Jam ar šãpai, ar lãpai – užsigulęs priputo, priputo, paskui net stena Gs.
2 ךãpas (plg. l. szopa) sm. (4) Brž, Slm, Rk, PnmR, Dgl; Kos54, Š priestatas kam pasidėti, laikyti; padanga, stoginė, pašiūrė: Šapas buvo skirtas sudėti malkoms, čia dažnai stovėdavo rogės bei kiti ūkio padargai rš. Dar pusė šãpo pernykščių malkų – šiųmečių nebus kur dėt Skp. Atnešk žabų iš šãpo Pbr. Lįsk po šapù – lietus užeina Sv. Bet ant vėjo šalta – įlindus į šapą ir laukus, kol vyrai grįš su avinais SI424. Taigi toks pridurkas prie daržinei ar kur, kai ką pasidėt gali, tai ir šapẽlis Svn.