upelis reikšmė
Kas yra upelis? upẽlis sm. (2) K, DŽ, NdŽ 1. R, MŽ, Sut, N, KI166, M, JbL242, Š, LL216, Rtr, BŽ496, DŽ, GTŽ, NdŽ, KŽ maža upė: Upelis tyku čiurkšnoja, t. y. teka J. Upelis čiurška R50, MŽ68. Banguoja ir mainos tarp kalnų žalių upelis nuo margo dangaus Mair. Tas upẽlis su statums krantums Pgg. Žiemą vasarą ans kiauras i kiauras tas upẽlis Kv. Yra upẽlis, bet nebėgantỹs Stk. Tas upẽlis vasarą sausas, o pavasarį, rudenį – nepereisi, eina krantais Vl. Nedidilis upẽlis tera">tėra, išdžiūna vasarą tarpais Rt. Upẽlis irgi ažaugęs karklais Dkk. Upẽlis prasideda Dovydų sodžiuj ir eina į Šilią grioviu Jnšk. Upelio būta prasimušta kelias pro akmenis LKGII169(J.Balč.). Iš šaltinių išeina, plečiasi plečiasi ir didesnis pasidaro upẽlis Stk. Eina čia pašaliu upẽlis, o ten jau upis y[ra] Pkl. Upẽlis čia toks bėga par medę LKT57(Skd). Vasarą silpnai tas upẽlis bebėgo iš to ežero Yl. Čia kiek yra upẽlių, visi in Verknę subėga Stk. Upẽlį užtvenka su žabais, eglėšakėms Štk. Per upeliù padaryta brasta Ml. Par upeliùs pasistatydavo sienojų [tiltus] Skrb. Liptelius padirbdavo par upeliùs eiti Krt. Čia už upẽliuo buvo tokios kūtys Gršl. Anie arus liūb ims ten toliau pri upẽlio Trk. Sako, kad paimta [dobilų] lig upeliù LKT222(Vnd). Vyras šienauna palei upẽlį Vrn. Prie upẽliuo tai lankelės, lankos Grv. Pamatė plaukiantį upẽlin, bėgančiam par sodą, keseliuką BM88(Brž). Ištekdo (išteka) tokis upeláitis GrvT115. Gražiai atrodo, upelẽlis toks bėga Yl. Upeliùkas tas įteka Lėvenin Sb. Ten yra ant Alsėdžių eitant Šventupis, upeliùkas toks Lpl. Upeliùkai visi tie, kur vasarą išdžiūsta PnmŽ. Tik maži upeliukai šokinėjo nuo vieno akmens ant kito, kažin ką liūdnai pasakodami J.Bil. Teka upelis šaltinėlio, iš kraštų auga žalios nendrelės (d.) Zp. Mėlynas upelis per lauką liūliavo LTR(Ig). Viduj kvepia žiedeliai, šalim teka upeliai LTR(Plv). Aš prijojau prieg upelio – dar upelis bėga LLDII59. Po tais berželiais, po tais žaliaisiais teka srovės upẽlis JV1083. Augo klevelis žaliam gojely, leido šakneles pagal upelį LTR(Km). Teka sraunus upelė̃lis, skraidžioj juodas vanagėlis JD36. Šaly kelio vieškelėlio upelytis teka LTR(Lbv). Skrisk, dainele, upelaičiais per lygiąsias pieveles LTR(Ss). Ligi šiai dienai Vytauto vardas teišliko nedidelio upelyčio varde K.Būg. Jėzus tai kalbėjęs išejo su mokytiniais savo per upelį Cedron, kur buvo daržas Ch1Jn18,1. | prk.: Pas mus upeliai ašarėlių, iš pakraštėlių – rūpestėliai LLDII105(Vl). Per Širvintėlio miestelį vyno upẽlis tekėjo DrskD19. ^ Noselė kap upelis (be paliovos teka) LTR(Kbr). Kaip upeliai nuo kalno nubėgo mano gyvenimas LTR(Ds). Lietus čežėjo, it upelis šniokštė S.Dauk. Bėga kraujas kai upelis, kai šaltinio vandenėlis Brž. [Kantrybė, teisybė] eiti iš vieros, kaip iš motinos vaisius, kaip iš versmės upelis SE143. Neperšokęs upelio, nesakyk op! LTR(Sug). Kad perplaukė ežerą, nori perplaukt ir upelį LTR(Brž). Du upeliai teka per kalnus dieną ir naktį ir niekuomet nesusieina (akys) LTR(Krg). Keturi upeliai į vieną ežerą teka (karvę melžiant) LTR(Plng). 2. Slm prk. vandens ar ko kito latakas: Upẽliai bėga an atšlaimo (nuo lietaus) Žl. Kaip davė lietus, kad kely lėkė upẽliai Slk. Atėjo su snieguotom kojom, tai kambary upẽlis tekėjo Snt. Ažkart upẽliai pasdarė OG134. Jis atvėrė olą, tada tekėjo vanduo, jog upelis radosi sausoje pūstynioje BPs105,41. | Jei [žaizda] neužaugs, tas upẽlis [pūlių] eis ir eis Bb. Upeliukù tokiu bėga sakai – tik mirga PnmŽ. Kartą netyčia nuo maišo nuspyrė raištį ir avižos pratrūko upeliu rš. Kalba … žmonių burnoje tarmių upẽliais teka APhVII131-132(A.Baran). 3. ppr. pl. Kbr, Ds prk. ko nors didelis kiekis, daugybė: Karvė pieno ne upeliùs davė, ale koks pienas! Jrb. Ka nesusgėrę – tai upẽliai tekėtų, kiek ašarų išliejau! Pnm. Kai vežė žmones, upẽliai ašarų bėgo Šmn. Ašaros upẽliais iš akių paplūdo BM445. 4. Rm, Ds prk. nuotaki ir siaura pieva: Upẽlis šiemet buvo labai žėlęs Rk. Jo pievos geros – daug upẽlių Kt.
upelis junginiai
- Duburių upelis, Tilžė (upelis)