kantrybė reikšmė
Kas yra kantrybė? kantrýbė sf. (1) DP9, J, kañtrybė (1) DK33; SD30, M galėjimas, įstengimas kentėti, kantrumas: Tikras kareivis turi ir kantrybės išmokti rš. Be kantrybės neik meškeriot Prl. Martynienė, apsikentusi kantrybėje, tylėdama darbavosi Žem. Stebiuos kartais, iš kur žmogui tiek kantrybės imasi A.Vencl. Pelės ir žiurkės visai iš kantrybės išvedė mūsų namiškius P.Cvir. Norėdamas pargalėti žmogų negerą, mokykies kantrybės VP35. Parsprogo kantrybė – ėmiau rieties Lk. Tep išėjau iš kantrýbės, kad nėr kap sakyt Vlk. Galų gale kai išvarystat mane iš kantrybės, tai bus blogai Užp. Be kantrýbės visur bloga Sld. Pritrūko kantrýbės BM90. Kantrýbė priešinga rūstybei A.Baran. Kai pavalgys, tai laukt gali, ė nevalgius ir kantrybė nedatesės Ml. Tesi ... meilės ir kantrybės ... padaugsinimu VoK54. ^ Turėk Bagdono kantrýbę (tik palauk dar truputį, ir viskas bus gerai) Trgn.