sraunus reikšmė
Kas yra sraunus? sraunùs, -ì adj. (4) Š, Rtr, DŽ, Pn, Kv; I, L smarkiai, greitai tekantis, sraujas: Kada Venta y[ra] sekli, ana nėr sraunì Vkš. Šešupė labai sraunì Jrk108. Ant to upio sraunùs vanduo, bėga sraũniai J. Sraunì vaga KŽ. Lygius laukelius pėsčiu pareisiav, o par sraunią upelę plaukte parplauksiav StnD11. Lygios lankos, plačios upės, sraũnūs vandenėliai (d.) Dkš. Čia sraunūs [v]andenys su verpetais, su verpetais (d.) Kp. O kaip mes prijosim sraũnųjį upelį, pagirdysim žirgelius JD399. Ir dajojom sraũnią upę, žirgeliai girdyta DrskD139. Kad važiavom, privažiavom upelę sraunelę LTR(Brt). ^ Minia tvinsta ir tvinsta lyg srauni upė pavasarį J.Dov. Laikas bėga lyg sraunus vanduo rš. Ir praslinko jaunos dienos kaip sraunus upelis NS532(Erž). Sraunùs vanduo visuomet švarus Btg. sraũniai adv. J, NdŽ: Vanduo sraũniai bėga J.Jabl(Als). Upė srauniai teka Krkl. Sraũniai sraũniai Nemuonėlis eina JV390. ^ Gilus vanduo nesrauniai bėga KrvP(Kdn). ║ gausiai srūvantis: Sraũnios ašaros NdŽ.