švarus reikšmė

Kas yra švarus? švarùs, -ì adj. (4) K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. R, MŽ, N, Amb, LL13,117,221, Rtr nesupurvintas, nesuteptas, neužterštas: Ūkinyko rankos negali būt švãrios – viskas an ūkinyko rankos Ssk. Negi ant ašies galo nešiojau – juk ant kaklo buvo, švãrūs marškiniai Ob. Vienplaukės į darbus neidavo, nebūdavo priimta: visada su skarytėm, bet ka jau būtų švarùtės Sk. Jau su švaresnè prijuoste eina prisisupus Pv. Švarì vaikas, išprausiau visus galus Krš. Tokian švarañ bliūdelin inmakojai Ant. Ant lapais kepta duona švarì Mžk. Voveruškos tai švãrūs (nekirmijantys) grybai, ale man neskanūs – pintis o pintis Pv. Už šimtamečio, švarutėlio rūmų parko augo tankus beržynėlis J.Marc. Toks švarus miestelis Palango[je] Šts. Iš miško gi parnešk [musmirę] – iškrito [musės], i švarùs kambarys Bsg. Kam čia vaiką paguldėt – čia nešvarùs daiktas (yra gyvačių) Mrc. Švarum švarùs BŽ613. Laiptai irgi turėjo būti švarūs švarutėliai rš. | Švarùsis reaktorius FzŽ245. ^ Brisi balon švarus, išlipsi purvinas KrvP(Mrk). Gera žmona – vyras švarus, pikta – kaip iš kamino išlindęs KrvP(Krsn). švarù n.: Kada pas mane radot purvina – visada švarù radot Pv. Švarù kap jaučio po uodega (iron.) Vlkv. švariaĩ adv. K; L: Pas jų tę švariaĩ, gražiai Jrb. Dar̃ švariaĩ būna, tai ne pirma, žmones Vrn. Aš papratusi švarios[e] vietos[e] būti, aš i noru švariaĩ Stl. Nušaikioti, primėtlioti visi miškeliai – seniau buvo švariaĩ Krš. ║ steriliai apdorotas: Švarios operacinės žaizdos turi būti saugomos nuo antrinės infekcijos rš. švarù n.: Operacinėje turi būti ypač švaru rš. 2. Knt mėgstantis švarą, valyvas: Ženykis su merga, kuri švarì J. Jy labiai švarì: nė padlagas juodas jos nebus, nė bliūdai nesumazgoti Mžš. Jau kaip ji švarì šeimininkė, tai tegu ją galas – vartinklių pilni kampai Skr. | Tokia švarì karvė: jei žemėtas [pašaras] – neėda Pv. švariaĩ adv. Knt. 3. grynas, be priemaišų: Kokis švarùs [v]anduo tuosa ežeruosa! Grv. Švarum̃ vandeniu su muilu galva išpraust reikia Dg. Būdavo, bus švarùs [upelis], dabar pribėga nuo dirvų [chemikalų] Škt. Pienas yra švarus, kai ant filtro palieka tik vos pastebimas patamsėjimas rš. Geruosius [grūdus] dar parleidžia par vėją, kad būt švãrūs Gsč. Būdavo, naktim vėtom: grūdas švarùs, išlekia dulkė pro duris Bsg. Kur grūdai su varpelėm – sau, o kur švarèsniai – turgun Dgč. Pasėjus švarių linų sėklą į gerai išdirbtą dirvą, užaugdavo švarūs linai rš. Yra te žolės, yra drabnų šiaudų, iškrato tuos pėdus, tada jie švãrūs Upn. Rugių laukas švarùs, kur ne kur kokia žolelė Užp. Švarèsnė taboka naminė – ne teip plaučius ėda Mlt. Šitas divonas namų darbo, švariõs vilnos Rdš. Švariója druska labai sūri Ktk. ^ Par šūdą nė[ra] bjauresnio, o par vandenį nė[ra] švaresnio Rm. švariaĩ adv.: Reikia [alų daryti] labai švariaĩ, bo giš Kp. Iškošdavom švariaĩ tą vandenį su aguonom Krž. Švariaĩ liuobiam [kiaules] – bulbėm, miltais Mžš. Būdavo tokios lenčiukės: kulstyt reikėdavo, dėl verpimo švariai kulstydavo Žg. ║ Brž be skolinių, grynas (apie kalbą): Apie Biržus švarèsnė kalba Antš. ║ taisyklingai kalbantis: Antazaviškiuos[e] švarèsniai lietuviai Imb. Aš nuo Punios, aš švarì lietuvaitė Pun. švariaĩ adv. Brž: Mokėjo švariaĩ lietuviškai kalbėt, tiktai motina nemokėjo Mšk. Dabar švariaũ kalba lietuviškai Trgn. 4. nereikalaujantis daug fizinių jėgų, nesusijęs su nešvarumais (apie darbą): Ka nors taip kokį nors lengvesnį, kokį švarèsnį tą darbą gauti! Rdn. Jis neskirstė literatūrinio darbo į švarų ir juodnugarišką rš. 5. skambus, aiškus (apie balsą): Po velnio lašiukų (išgėrus) toks švarùs balsas Bb. Nešvariõs kalbos y[ra], ir direktoriu paskyrė tokį Klk. Švari jungtinio choro intonacija rš. 6. Yl giedras, skaidrus, tyras (apie orą, dangų): Graži diena pasitaikė, toks oras švarùs Erž. Kai oras švarùs, lengviau kiek, o teip, kaip maiše Dkk. Dabar kelinta diena tokie švãrūs orai Rm. Ka švarùs oras, čia nusileida lėktuvas Grg. Kad švarùs dangus, ne tei gerai [sėti] Kdn. Jei saulėlydis švarùs – būs giedra Lpl. švarù n.: Aukštai draikėsi retų debesiūkščių putos, o pakraščiais – švaru rš. švariaĩ adv.: Jeigu leidžias nors ir švariaĩ saulė, bet debesis stovi saulotekiuos, tai ant rytojaus bus lietaus Upn. 7. prk. morališkai tvirtas, doras, garbingas: Yra švarių̃ vyrų, ale yra i lakudrų Skdv. Mergaitė švarì kai gintaras Mrj. Jis, rodos, švarùs: nė kalėjimuos buvęs Jrb. Matyt, jo sąžinė ne per švariausia J.Balt. Ji Gaidžio pusseserė, bet nemato reikalo slėpti jo ne visai švarius darbus I.Simon. švarù n.: Gamta A.Vienuoliui dar ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu paprastai asocijavosi su tuo, kas morališkai švaru, idealu rš. 8. tuščias, neprirašytas (apie popierių): Jis išplėšė iš sąsiuvinio švarų lapą ir ėmė rašyti rš. ║ prk. be kompromituojančių duomenų: Kurių popieriai švarūs, tai su tais dienos šviesoj dorojasi A.Gric. 9. kurio lygus, plynas paviršius: Švãrios bulbės – nė šašų, nė sopulių nėr Vrn. Seniau akmenų daug [buvo], daba nė[ra] – švãrūs laukai Mšk. Supucijo viščiukai viską, švarì visur KlbXXIII(1)89(Krš). Tę labai dideli miškai: švãrūs švãrūs (nepelkėti, nekupstuoti), o mėlynių! Rs. Čia y[ra] dideliai švarì (lygi, nepelkėta) vieta Klk. Kai atėjom, švarì žemė buvo – nė tų pastatų nebuvo Škt. Buvo švarùs (sausas, neduobėtas) keliukas, bet dabar ne Vv. Ten jokio daikto (įspaudo) nėra, lygus švarùs akmuo Dg. 10. tvarkingas, deramas, geras: I kambarukas būs švarùs, tas laikraščiais išklejuotas Kv. Anys išeis, kurs švarèsniai namai, ažeis, kur kalbnesniai [žmonės] Sug. Einat ar į sodą (sodžių), ar kur, antsivilkiat švarèsnį drabužį Sd. švariaĩ adv.: Ta tuokart jau šoksiam atsiprausę, švariaĩ apsitaisę Brs. 11. stropiai, rūpestingai atliktas: Švarùs darbas DŽ. švarù n.: Pareinu – ožka nutrūkusi, viskas švarù (iron. nugraužta) Kvr. švariaĩ adv.: Kiekvieną užsakymą jis atlikdavo švariai sp. Jau dirbti ką – švariaĩ turėjai padirbti darbą Gršl. Dailiai, dailiai, švariaĩ rašo, būs rudinį neblogas mokinys Krtn. Ilgai rašė [Skrodskis]. Suplėšė kelis juodraščius, kol pagaliau vakare laiškas buvo švariai perrašytas V.Myk-Put. 12. pasižymintis teigiamais charakterio bruožais: Teip y[ra] švarùs vaikelis, delikatnas Rt. Toks švarùs žmogus buvo Grg. Rod[o]s tokia švarì senelė, o marčiai neįtiko Krš. Tep švarùs žmogus, tik biskį kurčias Gs. Gerai dirbo, švarùs berniukas buvo išvien Ar. | A! Tai švarùs arkliukas! Plv. 13. gražus, dailus: Bagoto[je] žemė[je] augo karaliaus vienturtis sūnus tei didžiai švaraus veido …, jog jam lygaus ant žemės nebūtum(ei) radęs Jrk111. Kokių liuob būs švarių̃ šokių, o dabar murdos murdos – veizėti negaliu Lnk. Čia jau tokia švarèsnė ta kalba y[ra] Trk. 14. švariaĩ adv. Trk šnek. labai, smarkiai: Šventės ir dar išleistuvės. Ot švariai paūliojom! K.Saj. Tai man skauda po krūtine švariaĩ Skr. Išgąsdint švariaĩ gali [briedis] Tj. Aš niekada dar nebuvau teip švariaĩ nusigėręs kaip pas juos baliuj Lnkv. Šiandie švariaĩ ir sušaliau, ir privargau Krs. 15. švariaĩ adv. šnek. apsukriai, sumaniai: Mūsų dėdę mieste švariaĩ apkraustė Jnš. Išėjau [neišpiemenavęs metų] švariai, be niekur nieko, niekam net neįtariant J.Balt. Ot švariaĩ (taikliai, gerai) pasakei tamsta! Rd. 16. švariaĩ adv. šnek. visai, visiškai: Pernykščias malkas jau pabaigėm švariaĩ Slm. Par karą daug namų sudegino – teip švariaĩ nušlavė Pnd. Sutrupėjo to mašinėlė švariaĩ Pnd. Karves melžiau, būdavo, labai švariaĩ išmelžiu Pg. Tiktai švariaĩ gerkit (iki dugno) Plv. Jų visas drapanas išnešė, švariaĩ visą šėpą iššlavė Krs. Iš taupomosios kasos jis buvo išėmęs viską švariai rš. Išnyko bitės švariaĩ Dkk. Iššluota taip švariáusiai, nieko nebėra Žr. 17. šnek. visko netekęs, praradęs, išeikvojęs: Švarùs kaip misingis: nei kapeikos pry dūšios Šv. Švarì, be rublio sėdu Krš. švariaĩ adv.: Tei, švariaĩ kai pas bado katę [p]Grdž. 18. be skolų, sutvarkytas, pasiturintis: Švarùs gyvenimas vaikams parẽjo Krš. 19. galintis protauti, aiškaus galvojimo: Devyniasdešimt metų, ale diedukas dar švarùs, visai prote Stk. Būtų važiavęs švaria galva (blaivus), manai, būtų palindęs po tuo traukiniu? KlK14,89(Jnš). 20. išsilavinęs, kultūringas, inteligentiškas: Švariõs šeimos ir vaikas švarùs Drs. Neisiu pas jum: ai, žinau, privažiuos švaresnių̃ žmonių – nemokėsiu nė pataisyt, nė patarnaut Mžš. ◊ nešvariõs burnõs nepraustaburnis, keikūnas: Toks nešvariõs burnõs: burnojas, kad tik kiek Pš. nešvarì dvasià velnias, nelabasis: Buvo žmogus nešvarios dvasios apsėstas SkvMr1,23. švarióji kiaũlė Snt apsileidęs, netvarkingas žmogus: Ji tai tikra švarióji kiaũlė Alk.

švarus sinonimai

švarus antonimai

švarus junginiai

labai švarus

Ką reiškia žodis švarut? Visi terminai iš raidės Š.

Draugai