skambus reikšmė
Kas yra skambus? skambùs, -ì adj. (4) [K], Rtr, Š; SD20,60, Sut, N, Kos53, M, Jš, LL11,31 1. DŽ garsiai skambantis, skardus: Garsas, sukeltas stipraus meletos snapo, toks skambus, kad tylią dieną girioje girdimas už kilometro sp. O padangėje – saulėtas srautas ir skambi vyturėlio daina E.Miež. Ant kožnos šakelės skambiais balseliais paukšteliai čiulba KrvD280. Kambarys prisipildė skambios šnekos J.Dov. Ir sužvingo žirguželis skambiuoju balseliu (d.) Dkšt. Jau girdžiu skambų jos juoką K.Saj. Akimirką girdėjai armoniką, skambų jaunuolių klegesį P.Cvir. Sudrožė skambų antausį Mš. Skambùs pasibučiavimas NdŽ. skam̃biai adv. DŽ: Šalia jų skambiai gieda Marikė I.Simon. Vanda nusijuokė lyg paauglė – išdykėliškai, laisvai ir skambiai J.Dov. [Tranai] lakioja, skambiai birbdami A1885,126. Vyresnįjį piemenį eidavo kelt, kai laikrodis keturis skambiai išmušdavo Mš. Beržynai balsu lakštingalų siaudžia puikiai ir skambiai A.Baran. Kaleno gandrai, o skambiau už gandrus kiemuose plakė žmonės dalgius rugiapjūtei J.Balt. ║ išduodantis skardų, švarų garsą: Žilabarzdžiai pasakų nykštukai, susėdę ant gauruotų eglių šakų, skambius nendrių lumzdelius pučia sp. Skambùs varpelis J.Jabl. Tu, kleveli, skambusai medeli, tave kirto du jauni broleliai LTR(Nmj). ║ turintis skardų balsą: Sveikinu molį ir smėlį, ir skambų dangaus vyturėlį V.Myk-Put. 2. gražiai skambantis, melodingas: O jų (mergelių) dainelės kap lakštužėlių, tai visų skambiausios KrvD165. Eglė jiems dainuoja daug skambių dainų, kaip močia senoji siuntė raut linų S.Nėr. Nieku būdu neužmirši tų skambių ir neapsakomai vaizdingų [Odisėjos] puslapių A.Vencl. Bet iš visų dainų dainelių toji skambių skambiausia, kurioje mergelė dainuoja gūdžiu balseliu apie aukštus kapus, kuriuose guli mūsų tėvai milžinai V.Krėv. 3. aidintis nuo garsų, aidus, aidingas: Oras buvo lengvas ir skambus rš. Skambùs miškas DŽ. Skambi, pušimis kvepianti karelų, suomių žvejo troba sp. 4. prk. pasižymintis ypatybės intensyvumu: Rytą buvo skambi šalna rš. Šioje skambioje tyloje būtinai išgirsiu kad ir labai tolimą, bet darnų sirenų gausmą rš. Nuo šiltų, skambių spalvų miestas prašviesėjo sp. skam̃biai adv.: Toliau nuo namų buvo matyti žalumoj upelio krantai ir skambiai mėlynavo miškas A.Vencl. 5. prk. darantis didingumo įspūdį: Skambūs titulai ir pavardės… Tik žodžiai rš. Griežtai kritikuotini tie, kurie, neištesėję įsipareigojimų, duoda naujus skambius pažadus sp. skam̃biai adv.: Jūs save skambiai vadinate rš.