skardus reikšmė
Kas yra skardus? 1 skardùs, -ì adj. (4), (3) BM439 1. G108, L, Š, Rtr, Ln, Jnšk garsiai skambantis, skambus; pršn. duslus (apie balsą, garsą): Skardžiõs kalbos visi anys Ds. Rodos, mažas paukštukas, ale kad skardùs balsas! Al. Čia bebūdamas užkimau, mano balsas pasidarė nebeskardus J.Balč. Lakštingėlė skardù balsu gieda aiškiai ir gražiai (d.) Ktk. Ir muzika tokia būdavo skardì Krs. Popiečio tylą perskrodė skardūs šūviai V.Bub. skar̃džiai adv., skardžiaĩ: Skar̃džiai visi nusikvatojo DŽ1. Skardžiaĩ teip nekalbėkit, prikelsta ligonį Ds. Skar̃džiai gieda Rtr. Ai siaudžia gražiai miškas, netil kvėpia gardžiai, siaudžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skar̃džiai A.Baran. Verkia motina kuo skardžiausiai, prie durų stovėdama LTR(Lnkv). O štai visas pulkas kiaulių skardžiai (didžiu tranksmu) įsimetė mariosna ir padvėsė vandenyje BtMt8,32. ║ išduodantis skambų garsą: Griežki, paukšte skardi, tegu virpa rasa rš. Neskar̃dūs tavo skudučiai J.Jabl(Kp). Petriukas išsisuko iš karklo skardžią švilpynę rš. Vargonai brangūs, dideli ir skardūs TS1903,11. Skardus varpas J.Jabl. Buvo Viksvienės kūlė labai skardì, tai girdėdavos kitoj parapijoj Slm. 2. aidingas, aidus: Skardùs (miškas) BŽ107. Kalnai skar̃dūs, kur skardas girdis Š. Net skardèsnė pasidarė kamara, kai šėpas išnešėm Ds. Atsikėliau anksti rytą – skardus rytelis LTR(Ds). skardù n.: Tarp kalnų, miške skardù J.Jabl. ║ gerai girdintis, jautrus garsams: Dar nejaučiu senatvės savo ausyse, nebe taip skardžiose Blv. 3. J.Jabl, DŽ gram. balsingas: Skardieji priebalsiai žodžio gale tariami dusliai rš. 4. plačiai žinomas, garsus: Plati, tyki lyg senobėj skardi šalis mūsų A.Baran. Iškalos Troškūnų anam mete labai buvo skardžios brš. Atrodė, kad visa valstybė išteka ir kelia skardžias vestuves rš. 5. užgaulus, piktas: Skardus žmogus Šts. ◊ ant skardžiõsios labai garsiai, smarkiai: Nešūkauk in skardžiõsios – visi jau miega Dbk.
2 skardùs, -ì adj. (4) Rtr, DŽ, Bt, Slnt; SE106, D.Pošk, I, MitI390, M, L status, staigus: Skardùs pakraštys, kad dabar kaip nuo to stalo kristum Škn. Šatrijos kalnas iš vienos pusės labai skardùs Užv. Vedė per skardžias uolas ir kalnoves A1885,313. Beeidamas šituo skardžiuoju taku, susitikau gražų kalnietį J.Jabl. | Skardūs (staigiai užriesti) gužai (rogių pavažos) Vdk. skar̃džiai adv. Rtr; Sut: Pamatė dauboje tarp skardžiai aukštų kraštų mažą pievą I. Siono kalnas skardžiai pasikel nuog pat apačios I.
3 skardùs, -ì adj. (4) Ak kuris lengvai skirsta, skyla: Žemė skardì, kuri skirsta nuo saulės J.
skardus junginiai
- skardus/šaižus garsas