duslus reikšmė
Kas yra duslus? duslùs, -ì adj. (4) 1. neaiškus, prikimęs, dulsus: Ligonies balsas yra duslùs Sr. Iš saulėtekio ir saulėlydžio tėjo vienas duslus, bet gilus ir skurdus balsas Vaižg. Duslùs (smuikas) BŽ18. Nebegriaudžia kanuolės, bet jų duslus garsas tebedunda požemiais rš. dusliaĩ adv.: Tamsus miškas dusliai ir skurdžiai ošė J.Jabl. Jis dusliaĩ kalba Slm. Jo balsas skambėjo tuščiai ir dusliai, tarsi jis rėkautų iš kokios statinės rš. Dusliai gaudė miško ragai rš. Toli ore dusliai sudundėjo J.Jabl. ║ lingv.: Duslieji priebalsiai – p, t, k, s, š J.Jabl. dusliaĩ adv.: Priebalsiai b, g prieš duslųjį s yra tariami dusliai J.Jabl. 2. greit uždūstantis: Senis yra taip duslùs, jog vargiai tegali kalnan įlipti Sr. 3. troškus, tvankus: Kai troba esti pilna dūmų, tai oras duslùs Kp. duslù n.: Pirtė[je] man duslu Rt.