gilus reikšmė

Kas yra gilus? 1 gilùs, -ì adj. (4) 1. toli einantis nuo paviršiaus į dugną, dubus: Gilùs ežers K. Nemunas labai gilus CII583. Jam buvo reikalingas platus ir gilus vanduo P.Cvir. Gilios raukšlės išvagojo kaktą S.Nėr. Sunkūs ir gilūs [Kaspijos] vandenys slepia gausų žuvų pasaulį P.Cvir. Kilo kaskart nauji debesys ... taip stori ir gilūs, nepermatomi Žem. Po ta liepa, po žaliąja, šalts šaltinelis, gilus dunojelis StnD7. Atkalnė yra negilì vieta ežere J. Apsukui jos buvo gilus vanduo rš. Jūrės marelės, gilus vandenėlis JD479. Reikė[jo] nunešti, reikė[jo] įmesti į giliąsias mareles Krs. Jų laukai giliame slėnyje Vaižg. Kelkis kelkis, motule, iš giliojo kapelio Mrk. Pro tę gilùs kelelis eina Gs. Gilùs krantas, bet šaltinių nėra Kn. Kad gilùs armuo, gera žemė, daug juodžemio Grg. Per Klausučių ūlytėlę bridau gilų purvynėlį (d.) Zp. Kuo vaga gilesnė, tuo javas geresnis Ds. Kaip tu atejai per tokį gìlų sniegą? Lš. Gilus sniegas kliudė atakuojamiems slinkti pirmyn rš. Žaizda gili Pc. Gilesnę žaizdą žodis negu iešmas palieka rš. Paviršiniai ir gilieji skausmai rš. Gilioji palpacija yra pagrįsta tuo, kad prasiskverbiame į gilumą pirštų viršūnėmis rš. Ar girdi tu alsavimą gilų mūsų žemių, ir upių, ir girių? rš. | prk.: Vis dėlto laiško naujienos atvėrė tėvo ir senutės širdyje gilias žaizdas P.Cvir. Jei žiema gili, tai pavasaris ilgas Kp. Žiema tiek buvo gilì, kad nei išvažiuoti nepriveikdavo Grž. Vandenyje buvo matyti gilus pavasario dangus A.Vien. Dangus mėlynas, gilus rš. Birželio dangus buvo tokio gilaus žydrumo rš. Populiarus rašytojas atveda skaitytoją į gilią mintį, į gilų mokslą rš. Anskio žvilgis gilus lyg kalno šulinys I.Simon. Gyvenimas reikalauja iš mokytojo gilesnio studijavimo sp. Jauniaus gramatika yra pilna gilaus kalbos mokslo J.Jabl. Gilesnis slavėnų giminės kalbų tyrimas kasdien iškelia aikštėn vis naujų ir naujų faktų K.Būg. Įvairūs buklūs vyrai, atrasdami tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas ... kningas M.Valanč. ^ Jug ir gilus vanduo su dugnu yra VP20. Gilus vanduo neteka sriauniai VP16. Rami kiaulė gilią šaknį knisa M. gilù n.: Nebridęs nežinosi, ar gilù Rz. Upėje gilu radęs, nebrisk J.Jabl. Man čia negilù Ėr. Visur čia buvo gilu sniego J.Jabl. ^ Ir platu su kraštu, ir gilu su dugnu B. giliaĩ adv.: Šulnio giliaĩ vanduo Dkš. Giliaĩ vandenio Grš. Šita paukštė teip pat giliai brenda kaip starkas Pš. Giliai įdubusios akys rš. Kur giliai, nebraidžiok Vl. Giliai įvarytas kylis perskėlė medį P.Cvir. Prisnigo giliai sniego Žem. Atsidūksėjo giliai giliai Žem. Nubraukdama nuo akių plaukus, giliai atsikvėpdavo P.Cvir. Pavasarį suekėjus antrą kartą giliai suarti S.Dauk. Medį niekados gilesniai nereik diegti, kaip pirma jis stovėjo S.Dauk. Kad būtai gilėliaũ susodinus žirnukus Mrs. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517. Gal tavo pinigai negiliaĩ (netoli padėti, nepaslėpti), tai išimk, aš paskiau ataduosiu Dbk. Mano siūlų yr visokių, tik bais giliaĩ Šmn. | prk.: Galit įsidėt mano žodžius giliaĩ (pamatysit, kad teisybę sakau) Gs. Nelaimė tik su ta Jonienės liga, taip giliai įsibėgėjusia Žem. Bet neturi šaknies, tai yra negiliaĩ ją įleidžia ing vidurius širdies DP100. | Giliai (gerai, iš esmės) įsisąmoninti lietuvių tautos kovą sp. ^ Žuvis ieško, kur giliaũ, žmogus – kur geriau Pl. Giliaũ kasi, daugiau rasi Pln. gilỹn adv., gilỹ: Gilỹn eiti K. Jau žiedužis plauk arty, jau bernytis grimzt gilỹ LB42. Vienas lenda gilỹn, kitas skrenda aukštyn Kpr. Juo tolyn bridau, juo gilỹn grimzdau JV1031. | prk.: Kur nėra kritikos, ten trūkumai suvaromi gilyn sp. 2. tolimas, atstus: Šitos žolės auga tik giliam miške Slm. Buvo iš gilios Rusijos arklių keletą atsivarę A1884,371. giliaĩ adv.: Pasirodė, kad būrys kareivių jau buvo įsiskverbęs giliai į mišką J.Dov. Giliaĩ miške labai klaiku Slm. Važiuokite giliau į girią Pt. Inlindus karvė giliaĩ rugiuos ir guli Dbk. Traukis giliau už stalo J.Avyž. 3. seniai praėjęs: Šiuolaikinės kalbos elementai buvo sukurti dar gilioje senovėje, iki vergovės epochos rš. Teip kiekviena tauta gilio[je] senovė[je] savo veikalus dainėse ar raudose saugojo S.Dauk. 4. prk. didelis, stiprus: Buvo įsileidęs į gilų ginčą su sąskaitininku J.Avyž. Didžiulės tarybinės liaudies pergalės Tėvynės kare padarė gilų įspūdį užsienio publikai (sov.) rš. | Puodžiūnkiemyje jau buvo gilus ruduo A.Vien. giliaĩ adv.: Sėdėjo ant kelmo kiek palenkęs galvą ir giliai susimąstęs J.Balt.
2 gilùs, -ì adj. (4) skaudus, gailus. gilù n.: Gilù širdžiai, kad negauni geistino J.

gilus sinonimai

gilus antonimai

gilus junginiai

  • labai gilus
Ką reiškia žodis gilužė? Visi terminai iš raidės G.