balsingas reikšmė
Kas yra balsingas? balsìngas, -a adj. (1) 1. Kbr, Št, Up, Gs turintis skardų balsą, su geru balsu: Anas balsingas – balsas kap jaučio Pls. Labai balsingi vyrai būdavo, dainuodavo Všn. Tėvų giesminykų ir vaikas balsìngas Sdk. Penkios seserys, ir visos balsìngos Pnd. Balsinga lakštingalė rš. Balsìngas varpas J. Choras balsingas Vaižg. balsìngai adv.: Balsingai griaudėjo pailsėjęs choras sp. 2. SD60 garsus, skambus, balsus: Daina, kurią nusuokia, tai balsinga (tęsiama) Vl. Žmonės ... ein ... traukdami linksmas ir balsingas dainas BM360. | Uosio medžio lenta balsingesnė už kitas lentas Šts. | Balsìngas oras (toli girdėti) Skd. balsìngai adv., balsingaĩ: Neburkiok (nesrėbk) taip balsìngai! Plng. Kam tu teip balsìngai skaitai? KlvrŽ. Jis balsingaĩ šneka J. Juokėsi vyrai kaskart linksmiau, kaskart balsingiau Žem. 3. lingv. skardus: Balsìngas garsas DŽ. Santaros yra dvejopos: a) bebalsės: k, t... b) balsingos: g, d... Jn. balsìngai adv.: Žodelis turi „spyrantį“ g, ištariamą balsingai LTI221.