staigus reikšmė
Kas yra staigus? 1 staigùs, -ì adj. (4) Rtr, DŽ, staĩgus Dk; L, Ser 1. R, MŽ228, Sut, M greitai, skubiai, smarkiai, ne palengva vykstantis, daromas ar darantis: Jeigu koks staigùs darbas, parpietės nėr: parejai, užvalgei ir eik atgal Gr. Astmatikams kenksmingiausi staigūs orų ir slėgimo pasikeitimai rš. Griovos tik staigesnį pavasarį padeda greičiau vandeniui nutekėti rš. Stipri valia bei ryžtingumas tryško iš jo sukaupto žvilgsnio, aiškios kalbos ir staigaus mosto V.Myk-Put. Jis žengė keletą staigių žingsnių P.Cvir. Testov kiekvienas žmogus veikus ant klausymo, bet nestaigus ant kalbėjimo VlnE69. [Eretikai] privadžioja ant savę staĩgų pražudymą DP27. Dvasia jūsų, rods, staigi yra, bet kūnas silpnas M.Valanč. Vai per upelę, vai per staigiąją (smarkiai tekančią, sraunią) šaukė bernelis jaunos mergelės LTR(Kb). ^ Staigiais šokiais akis išsidursi TŽV627(Al), Sim. staĩgiai adv., staigiaĩ; R, MŽ: Kogi jis išdulkėjo teip staĩgiai kaip įgeltas? Mžš. Ka ans dideliai staĩgiai krito i nebgyvas Lk. Nuvargęs ans buvo ir užmigo staĩgiai Kl. Staĩgiai žmogus negali visko atmint ir pasakyt Šmn. Atsiminiau teip staĩgiai – žybt par galvą Jdr. Staigiaĩ atšilo [pavasarį], ir užlėj[o] visa Drsk. Didei staigiaĩ KI592. Per staigiai jojau KlvD65. Klausė motynėlė, kur dėjai vainikėlį. Staĩgiai atsakiau, nenusimaniau LB74. Nešokis staĩgiai žanytis, iš palengvo geriau J. Markio vertė vėliaus krito staĩgiai Plšk. Tasai (velnias) staigiaus dabar puls, idant jus prarytų Pron. Zacheuše, nulipk staigiai [iš medžio] DP571. Ir staigiai nuleido ji kodžių žemyn ant savo rankos BB1Moz24,18. Ir mes, ik kolei turim metų, noringai ir staigiai pelnykim ižganymą mūsų DP475. Anie taip staĩgiai (greitu tempu, netęsdami) tas giesmes gieda. Pas mūsų teip jau nutęsa Rt. 2. J, BŽ56, NdŽ, KŽ nelauktas, netikėtas, nenumatytas: [Šventą dieną galima dirbti,] kad atsitinka staigus ir netikėtas priepuolis, beje, gaisras ar tvanas M.Valanč. Tegul tavo tasai pirmas o staigus įsakymas bus paskutiniu I. Įejusi kariauna į Žemaičius ančtiko artimūse kaimūse veselę, į kurią svietas, nevildamosi taip staigaus neprieteliaus, buvo susirinkęs linksmintiesi S.Dauk. Nepažįstantiems gerai gydymo būdo augalais nelinkėčiau pavojingesnių ir staigių ligų gydyti rš. Jozue taigi su didžiu smarkumu užpuolė ant anų, kurie iš baimės staigios bėgti pradėjo S.Stan. Petras … Ananiją ir Zafirą ižkarojo staigumi mirimu DP499. staĩgiai adv.; Sut, N: Staĩgiai paklausė, i nežinau, ką sakyt Šd. Ana teip staĩgiai mirė, už karto Trk. Buvo sveikas, nesirgo – mirė staĩgiai Vkš. Staigiai prarijau (užmiršau), ko norinti Kv. Vaistai staigiai įsimetusiai rožei gydyti Plt. Idant ant jūsų noteitų staigiai anoji diena baisyji DP16. 3. LL240, DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, Užv, Sd, Trš, Lk tiesiai (ar beveik tiesiai) aukštyn kylantis, status: Kokia žūtis arkliams prieš staigų kalną vežti J. Jis nuo staigaũs kalno nušliauš bulimis J. Pašliautinas kalnas, nestaigùs Als. I ten y[ra] staigùs kalnas didliai į vieną pusę Brs. Parišk tekinius į tokią staĩgią pakalnę Krkl. Laiptai buvo labai staigūs rš. Staigi skardžiai ir grioviai M.Valanč. Tarp staigių uolų ir medžių sėdėdama girdėjo tiktai varnų krankiojimą I. ║ sudarantis statų kampą: Bėgiai, kur kreivosios nestaigios, išlenkiami ramentų spaudimu VĮ. Upė zigzagais staigiaĩs Vdn. Neretai parkams parenkami staigūs upių vingiai rš. Staigióji kreivė FzŽ151. staĩgiai adv. DŽ: Kelias staĩgiai pasisuka BŽ219. 4. Lex89, CI171, Q531, R, MŽ, KBII116, [K], LL18, Š, J.Jabl ūmus, karštas, smarkus: Jis didei staigùs, jis staigiõs prigimties KII224. Aš esmi staigus lietuvninkas N(Tlž). Jis staigùs ant darbo ir dėl to trūkį gavo J. Staigus ir piktas, jis bausdavo vaikus be jokio pasigailėjimo V.Myk-Put. Mano vyras labai staigùs: veizėk, dėl biškio ir supyksta Skd. Nepykyk jo, jis staigùs: nepajusi, kai gausi antausį Vdžg. Jis staigus žmogus, greit užpyksta Krkl. Jų būdas yra staigus ir jų kalba greita Vd. Veizėk, koki staigì kumelė: vėju parlėkė numo Skd. Kaip šūvis šovė pirmyn staigus jo arklys į pakalnę rš. Jog kaip jisai kančiose ir priespaudoje buvo kantrus, romus, nestaĩgus DP413. ^ Nebūk staigùs – akis išdegsi, nebūk lėtas – dalies neteksi Trg. Staigùs kaip ir šuo: greitai nasrus išdega Skd. staĩgiai adv. KI334,601; Q531, R357, MŽ477: Staĩgiai užpuolė, užsimetė darbą dirbti J. 5. greitai ir stipriai pasireiškiantis, ūminis: Pryš karūmenę buvo staigùs uždegimas grobų LKT157(Pkp). Vyras mirė staigią́ja gerklės džiova Erž. staĩgiai adv.: Staĩgiai susirgo, staĩgiai pastaisė Žl. Pasidarė silpna, staĩgiai pakilo karštis Krs. 6. smarkus, intensyvus: Gandino ją kiekvienas staigus bilstelėjimas J.Jabl. Staigì ugnis – man blynai pridegs Rs. staĩgiai adv.: Bar bar bar, ale ka teip staĩgiai duoda į langą – įleisk Lpl. ◊ ant staigių̃jų; ant staigiõs; ant staigaũs greitai, greitomis: Ant staigių̃jų išejo LKT111(Kltn). Atvažiuojam vis ant staigių̃jų i ant staigių̃jų Jrb. Ant staigiõs čia nieko negali pasakyt, ka i norėtum Ar. Vyrus paėmė ant staigiõs Lk. Ant staigaũs nieko neatmenu Vl.
2 staigùs, -ì adj. (4) stropus, uolus, pastangus: Staigùs steigia vis padaryti su pastaiga J.
staigus junginiai
- staigus (kelio posūkis), staigus ap(si)sukimas, staigus augimas, staigus aštrus skausmas, staigus ir trumpas, staigus judesys, staigus puolimas, staigus šuolis