kantrus reikšmė
Kas yra kantrus? kantrùs, -ì adj. (4) K, J, Slnt, K.Būg, kañtrus (2); SD30,373, R, LsB261, N, M 1. kuris gali ramiai kęsti, kentėti, santūrus: Kantrùs pakenčia Dkš. Kad ir kantrùs, vis tiek pradėjo bartis Ds. Tai kantrus vaikas: užsigauna ir nerėkia Vb. Anas neprapuls: ir kantrùs, ir prantus Ds. Tokio kantraũs vaiko dar nemačiau Vl. Tikra ... meilė yra kantri DP530. Jisai kančiose ... buvo kañtrus DP413. Laukiau, visados tylėjau, kañtrumi buvau DP15. Idant romumis, nužemintais, kañtrumis, meilaširdžiais būtumbi DP243. Kantru kentėjimu BPII193. Budrus būk ir kantrus Mž157. ^ Kas kantresnis, tas vyresnis Krp, VP23, S.Dauk. LTR(Erž). Akmuo kantrus, o žmogus – dar kantresnis PPr87. kantrù n. (ppr. ne-): Norėtų verkti dėl to savo nežinojimo, ir jai taip nekantru I.Simon. Nekantru buvo ruošti pamokas Rk. Pikta pasidarė, nebekantrù Ėr. Jai nekantrù su jais gyvent (ji darbininkė, o jie tinginiai) Gs. kañtriai adv.: Reikia išmokti kantriai aiškinti valstiečiams jiems nesuprantamus klausimus rš. Usninis kantriai mokėsi ir švietės T.Tilv. Kantriai kenčiu R161. Šitaip padarę, visi nekantriai laukė, be nepamatys jų iš laivo žmonės J.Jabl. Tai yra, kaip avis yra romus,... kañtriai visa nukenčia DP209. Šitie vyrai kantriai kenč BPII26. 2. ilgai išsilaikantis, patvarus: Tie obuoliai gardūs ir labai kañtrūs Skr. Šįmet obulai nekantrì: greit pūsta KlvrŽ. Kantri ugnis (kuri ilgai dega) KzR.