prantus reikšmė

Kas yra prantus? prantùs, -ì adj. (4) Vkš, Ln, Vb, Kair kuris gerai, greitai viską supranta, supratingas, išmanus: Klausykis, ką žmonės šneka, būk prantùs Jnš. Nors mažas, bet prantùs Svn. Jei yra prantùs, galės, kad ir mažas, žemę dirbti Č. Būdama labai pranti ir gudri mergelė, gelbėjo visą šeimą iš bado rš. Kvailam – vargai, prančiam – juokai LTR(Dkk). Turėjo labai prañtų šunelį Jnš.

prantus antonimai